Dieną Kauno marių regioniniame parke norint praleisti kuo turiningiau ir įdomiau, kelionę patariama pradėti nuo lankytojų centro. Čia pamatysite ekspoziciją „Nemuno virsmas mariomis“, kuri lankytojus džiugina įvairiomis edukacijomis apie Kauno marių regioninio parko priešistorę, augaliją bei gyvūniją.
Kaip teigia parko direktorė Nijolė Eidukaitienė, centre yra sudėta labai daug informacijos apie saugomą teritoriją, todėl keliautojams, nežinantiems, ką aplankyti, ši stotelė bus itin naudinga – siūloma turistinė schema, kuri padės planuotis, kur keliauti ir ką pamatyti.
Nepaiso STOP juostų
Viena populiariausių Kauno marių regioninio parko lankytinų vietų – Arlaviškių pažintinis takas.
Svarbiausias šio tako akcentas yra Kadagių slėnis, kurio ilgis – 1,3 km. 2016 metais per draustinį vedantis pažintinis takas buvo pripažintas gražiausiu Lietuvoje, tačiau šiuo metu jis yra uždarytas dėl avarinės būklės.
Kaip tikina Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė Ramunė Mikitiejeva, tako rekonstrukcijos darbai dar nėra vykdomi, tačiau yra parengtas projektas, su kuriuo galima pretenduoti į finansavimą.
Jei viskas klostysis sėkmingai, sklandžiai praeis pirkimo procedūros ir statybos darbai, kitų metų vasarą bus galima žengti atnaujintu taku.
„Laukiame galutinio Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos sprendimo ir viešojo pirkimo statybos darbų procedūros pabaigos. Takas bus perstatytas iš esmės, keičiamos konstrukcijos, jo pastatymas bus finansuojamas iš ES projekto lėšų. Taip pat 50 tūkst. eurų suma prisidėti žadėjo ir Kauno rajono savivaldybė“, – informavo R.Mikitiejeva.
Nors Kadagių slėnis šiuo metu yra avarinės būklės ir uždarytas, smalsūs gyventojai nesibodi nuplėšti STOP juostų ir pasivaikščioti pavojingomis, išlūžusiomis tako lentomis.
„Visgi, galima palei taką praeiti, nelipant ant lentinės dalies. Šią vasarą, rugpjūčio 28-ąją, dar yra viena proga saugiai aplankyti šią vietą atplaukus laivu ir lydint parko specialistui. Bet be Kadagių slėnio parke yra ir daugiau takų, kuriais galima prasieiti“, – patikino pašnekovė.
Vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje formuojasi stalaktitai
Kitas, sulaukiantis nemažai lankytojų dėmesio, – Žiegždrių geologinis takas (ilgis į vieną pusę – 1,6 km). Jis ypatingas tuo, kad atveda iki Kalniškių konglomerato – įspūdingų formų geologinio darinio, kuris yra vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje formuojasi stalaktitai.
Ties konglomeratu lankytojai yra kviečiami pakabinti atsivežtą varpelį, kurių ten puikuojasi dešimtys, o pučiant vėjui, varpelių skambesys sukuria jaukią ir mistišką atmosferą.
Netoli esantis Pakalniškių pažintinis takas yra beveik 3 km ilgio ir skirtas aktyvaus poilsio mėgėjams. Trasą pradėjus nuo Girionių pusės, prieisite nuostabų vaizdą į Kauno marias atveriantį Pakalniškių piliakalnį.
Kalniškių konglomeratas – vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje formuojasi stalaktitai.
Visa šio tako pakrantė nusėta tufais – šaltiniuose susidarančiomis nuosėdinėmis uolienomis, dėl kurių Vaišvydavos pakrantė patenka į Europos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000.
Dar viena kryptis mišku – Laumėnų pažintinė trasa, kuri 4,3 km veda iki Žiegždrių pažintinio tako.
Ji skirta ilgesnius pasivaikščiojimus mėgstantiems žmonėms, nebijantiems išklysti iš takelio. Trasos viduryje galima sustoti atsigaivinti šaltu Žaisos šaltinio vandeniu.
Apglėbti storiausią pušį
Daugeliui gerai žinomas Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas driekiasi 1,9 km į vieną pusę.
Ši vieta ypatinga tuo, kad čia daugiau nei 50 metų nevykdoma ūkinė veikla ir 120 ha teritorijoje tvarkosi pati gamta.
Rezervatas įsteigtas 1994 metais, siekiant išsaugoti natūralią aukštapelkę, eglynus ir kitas miško gėrybes. Čia draudžiama lankytis vėjuotomis dienomis, pučiant stipresniam nei 15 m/s vėjui, nes yra daug sausuolių medžių, kurie virsdami gali sužaloti.
Apie 3 km ilgio Gastilonių pažintinė trasa veda Rumšiškių mišku, kuriame įsteigtas botaninis-zoologinis draustinis, o šalia, pievoje, auga per 90 galingų ąžuolų.
Rumšiškių miške taip pat auga storiausia Lietuvoje pušis, o trūnijančiuose medžiuose dygsta rečiausias Europoje grybas – krokinis minkštenis.
Šiame miške vėl aptiktos jau išnykusiomis laikytosios didžiosios miegapelės.
Jiesios kraštovaizdžio draustinio pažintinis takas prasideda nuo Rokų atodangos ir į vieną pusę veda apie 3 km.
Šio tako pasididžiavimas – vaizdžios Jiesios pakrančių atodangos, atveriančios kreidos ir kvartero periodo uolienas, eroziniai šlaitai bei krantai.
Vagia net laiptų pakopas
Dieną nusprendę aktyviai praleisti pažintiniuose takuose, nepamirškite trasose stebėti specialių simbolių ir rodyklių, kurie jums padės nepasiklysti.
Taip pat labai svarbu nepamiršti nusipirkti lankytojo bilietą ir paremti Kauno marių regioninį parką. Bilieto kaina – tik euras, o jį įsigyti galima siunčiant trumpąją SMS žinutę numeriu 1860 su tekstu „KMRP“ (tinklo operatoriaus mokestis – 0,35 euro).
Kartą vienoje vietoje pavogė visas laiptų pakopas.
„Bilietai – savanoriški, bet jie – svarbūs, nes kiekvienas euras grįžta į parko teritoriją prasmingais darbais, niekur nenuplaukia. Būtų smagu, jei bilieto įsigijimas taptų savaime suprantamu, tuo labiau, kad jis kainuoja mažiau nei puodelis kavos, kurią dažnas lankytojas atsineša į gamtą ir pamiršta išsinešti“, – pastebėjo direkcijos vyriausioji specialistė.
Negana to, kad lankytojai vangiai perka bilietus, neretai ir suniokoja ar pavagia parko inventorių.
„Kartą vienoje vietoje pavogė visas laiptų pakopas, kitur automobiliu išgriovė naujai įrengtą stendą, viename take tiesiog pavogė metalines nukreipiančias rodykles ir stendą. Yra net pavėsinės lauko baldus išnešę. Dar vėliau pavogė ir naujas griliui skirtas laužavietes bei suolus iš poilsiaviečių. Dažnai randame apipaišytų, subraižytų stendų, išpjaustoma angliškai pateikta informacija“, – nusivylimo neslėpė R.Mikitiejeva.
Ji lankytojus ragina po Kauno marių regioninį parką keliauti atsakingai ir nepamiršti išsinešti tai, ką atsinešė.
„Saugomos teritorijos ne veltui turi tokį statusą – jos yra ypatingos, tokios turi ir išlikti ateities kartoms“, – paaiškino R.Mikitiejeva.
