Kauno geležinkelio tunelis, kuris šiandien laikomas vienu seniausių Europoje ir net senesnis už pirmąją pasaulyje požeminę Londono metropoliteno liniją (beje, ir vienintelis toks Baltijos šalyse), šachtiniu būdu pradėtas statyti 1859 metų gegužę. Vokiečių bei prancūzų kalnakasių rankomis ir garo mašinų pagalba po Aukštųjų Šančių gyvenamuoju rajonu, 30 metrų aukščio kalvoje, buvo iškastos penkios šachtos.
Statyboms, kurių metu plušo trys darbininkų pamainos, pasamdyta Paryžiaus įmonė. Darbai vyko ištisomis paromis.
„Už valandą buvo mokama 30 kapeikų, už parą – vienas auksinis rublis. Naudoti ne tik kastuvai, kapliai, bet ir iš Prancūzijos atgabentos garo mašinos. Ar šiandien lietuviai sugebėtų pastatyti tokį tunelį? Vargu, specialistų daug neturime. Manau, viešus konkursus laimėtų užsienio bendrovės“, – ekskursijos dalyviams ketvirtadienį pasakojo dešimtmetį „Lietuvos geležinkelių“ vyr. tiltų meistru dirbantis Arūnas Merkevičius.
Atlaikė ir sprogdinimus
Anot jo, tunelio statybai, kuri pakoregavo Girstupio upelio vagą, buvo parinkta ideali vieta – nereikėjo sukti galvos dėl dirbtinės ventiliacijos. Dėl vyraujančių Lietuvoje vėjų ir tam tikro nuolydžio oras tunelyje pats natūraliai išsivalo.
Dėl vyraujančių Lietuvoje vėjų ir tam tikro nuolydžio oras tunelyje pats natūraliai išsivalo.
Tunelio skliautams įrengti reikėjo didelio kiekio geros kokybės plytų, todėl tam buvo pastatytos dvi plytinės Aukštuosiuose Šančiuose ir Petrašiūnuose. Plytos gabentos ir iš užsienio.
Po statybų, kurios baigtos 1861 metų lapkritį, virš tunelio buvo leidžiama kurtis geležinkelio darbuotojų šeimoms, kurių namams kelti tam tikri reikalavimai: jie privalėjo būti vieno aukšto, mediniai ir be rūsių. Šiandien virš tunelio driekiasi Prancūzų ir Kaišiadorių gatvės.
Traukiniai tuneliu ėmė judėti 1862 metais. Pagal projektą, kurį rengė žymus inžinierius Stanislovas Kerbedis, tunelyje buvo įrengti du geležinkelio keliai, tačiau 1963 metais, susidūrus dviem keleiviniams traukiniams, pasak A.Merkevičiaus, antrasis takas buvo panaikintas.
„Vokiečiai klausinėjo gyventojų, kur yra šachtos. Galiausiai archyve rado brėžinius. 1944 metais besitraukdami iš Lietuvos jie tunelį susprogdino. Įvarė į jį septynis vagonus trotilo. Sprogimai įvykdyti keturiose vietose. Labiau nukentėjo dešinė tunelio pusė. Apie 40 dienų jis neveikė. Galiausiai buvo atstatytas. Tiesa, iki sprogimo jis buvo šešiais metrais trumpesnis – siekė 1 280 metrų. Po atstatymo išdygo ir skliautai, ko anksčiau nebuvo“, – teigė A.Merkevičius.
Elektra tunelyje buvo nutiesta tik prabėgus šimtmečiui nuo jo statybų pradžios.
Garantinis terminas – 300 metų
Dabartinio tunelio, kuris, kaip strateginis Lietuvos objektas yra saugomas ištisas 24 valandas, aukštis – 6,46 m, plotis – 8,3 m, ilgis – 1286,5 m. Per parą juo pravažiuoja apie 60 traukinių.
„Tuneliams duodama 300 metų garantija. Tad šis jau pusę savo laiko atitarnavo. 2009 metais buvo atliktas kapitalinis remontas, tačiau vis dar galima išvysti ir 1949-uosius metus menančias autentiškas dalis.
Tuneliams duodama 300 metų garantija.
Didžiausias tunelio priešas – gruntiniai vandenys. Jie patenka ant skliauto, gadina jį. Reikalingas pastovus drenažas. Štai kai vykdė remontą, aptiko, jog 20 cm diametro vamzdis buvo visas užkalkėjęs. Labai kalkingi gruntai pas mus. Tad dėjo dvigubai platesnį vamzdį“, – kokios priežiūros reikalauja tunelis, paaiškino A.Merkevičius.
Išskirtinio pasivaikščiojimo tuneliu metu buvo galima įsitikinti – šiandien jame įdiegtos visos modernios inžinerinės technologijos.
Algirdas Kaušpėdas: „Patikimas statinys“
Kauno tunelis dar niekada nebuvo atvertas visuomenei. Iki šiol jį pamatyti galėjo tik traukiniu važiuojantys keleiviai, o pėstute pereiti – tik tunelį prižiūrintys geležinkelių darbuotojai. Rugpjūčio 24 d. surengtos ekskursijos metu jos dalyviai turėjo unikalią galimybę pėsčiomis pereiti visą Kauno tunelį bei išgirsti gido pasakojimų. Jais susidomėjo ir architektas Algirdas Kaušpėdas.
„Patikimai pastatytas. Žinoma, vokiečių sprogdinimas įvedė daug rizikų – reikėjo atlikti betonavimą per visą tunelio ilgį. Manau, jis stovės dar ne vieną šimtmetį“, – paklaustas, kaip vertina vienetinį tokį statinį Lietuvoje, 15min teigė saugumo departamento pastatą su žmona projektavęs A.Kaušpėdas.
Pasiteiravus, ar lietuviai sugebėtų tokį tunelį pastatyti šiandien patys, architektas tik numojo ranka: „Laisvai. Mes, lietuviai, greitai mokomės“.
A.Kaušpėdas tikino su žmona lankęsis Norvegijoje, kur tokių tunelių – daugiau nei 1 000. Vienas jų – bene ilgiausias Europoje, siekia 24 km. Tad jei sugebama statyti kalnuotuose regionuose, tikrai įmanoma ir Lietuvos kalvose.
Susidomėjimas tuneliu – didžiulis
Rugpjūčio 28 – rugsėjo 3 dienomis švenčiamos Geležinkelininkų savaitės proga šviesą Kauno tunelio gale turės galimybę išvysti 120 smalsuolių. Rugsėjo 2 bei 3 dienomis rengiamos dvi ekskursijos, tačiau užsiregistruoti į jas – nebeįmanoma.
„Tai populiariausia ekskursija iš visų, kurias šventės proga siūlo „Lietuvos geležinkeliai“. Visos vietos į ją buvo išgraibstytos per pusvalandį“ , – patikino Tadas Sinkevičius, „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos departamento vyr. specialistas.
Su visomis „Lietuvos geležinkelių“ organizuojamomis ekskursijomis galite susipažinti čia: http://fw.litrail.lt/Renginiai/.
Vienos iš ekskursijų metu siūloma apžiūrėti ir Kauno geležinkelio stoties rūsyje po II Pasaulinio karo įrengtą bunkerį, skirtą karo atveju valdyti Kauno regiono geležinkelius. Jame, suveikus pavojaus signalui, eismo valdymo centro specialistai galėjo išgyventi iki dviejų mėnesių.
Bunkeris galėjo talpinti 30 žmonių. Jis turėjo slaptą išėjimą. Vėliau patalpa buvo naudojama kaip bagažo skyrius, o dabar ten įrengtos Kauno geležinkelių infrastruktūros dirbtuvės. Iki šiol išlikusios dvigubos metalinės durys.