Tačiau kelionėse dažnai ne taip paprasta tą nuostabų aromatą surasti ir kartais net jautriausi uoslės receptoriai čia nepadės. Pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje dažniausiai jums bus pasiūlyta „cafe americano“ – tai peršviečiamos kavos gėrimas, kurio į „puodą“ jums pripils gausiai, iki pat kraštų. Tai turbūt ne tai ko tikėjotės anksti ryte?
Kolumbijoje bet kur, net gatvėje, lengvai už centus gausite vos už antpirštį didesnį puodelį (kad ir plastikinį) vietinės kavos – „tinto“ („tinto“ šiuo atveju reiškia tamsi – t. y. be pieno). Ji bus gerokai tamsesnė už „americano“, bent jau „neperšviečiama“ ir dažniausiai – su daug daug cukraus.
Taigi, net ir kavos augintojų šalyse, tokiose kaip Kolumbija, Brazilija, Peru, Ekvadoras ar Nikaragva, ne visada gausite tokios kavos, kuri prikeltų jus iš miego.
Tačiau galiu jus nudžiuginti – Kolumbija tikrai kavos šalis, arba gal tiksliau būtų sakyti – tam tikra išimtis tarp kavos šalių – čia galima rasti (ir nesunkiai) geros kavos!
Ir sprendimą prieš kokį dešimtmetį pasiūlė ponas Jonas Valdas su mulu. Gerai, juokauju. Ne Jonas Valdas, o Juan Valdez, arba lietuviškai tariant Chuanas Valdesas. Pajuokavau dėl vardo, bet nejuokauju dėl mulo.
„Juan Valdez“ iš tiesų yra smulkių kavos augintojų kooperatyvas, susikūręs dar 1927 metais ir vienijantis daugiau nei 500 tūkstančių smulkių ūkininkų, prižiūrinčių savo kavos plantacijas.
Ilgai kooperatyvas tik tuo ir užsiėmė –supirkinėjo kavos pupeles iš augintojų ir bandė jas didesniais kiekiais parduoti kavos supirkėjams (gamykloms, prekybos centrams ir t. t.). Kooperatyvui neblogai sekėsi – surinkus daug kavos į vieną vietą ir surūšiavus ją pagal rūšį bei kokybę, buvo galima parduoti daugiau ir brangiau.
Tad dar po 30-ies metų kooperatyvui atsirado poreikis turėti linksmesnį pavadinimą ir prekės ženklą nei „Nacionalinė kavos augintojų federacija“ – visų pirma, kad galėtų lengviau pristatyti save užsienio rinkoms. Taip 1959 metais ir atsirado Chuanas Valdesas bei jo mulas, tiksliau, mulė Conchita.
Kaip Chuanas ir Conchita tapo žvaigždėmis
Chuaną ir jo mulę sugalvojo viena reklamos agentūra – tiesiog nupiešė logotipą su tokiu maloniai išsišiepusiu dieduku ir mule, nešančia maišus kavos.
Kooperatyvo nariams – kavos augintojams – tai visai patiko, tame piešinėlyje jie turbūt pamatė save. Diedukas buvo pavadintas Chuanu (tai kaip Lietuvoje kokį nors prekės ženklą Jonu pavadinti – visiems tas vardas savas ir pažįstamas), o jo mulė gavo Conchitos vardą (tikrai ne dėl Eurovizijos žvaigždžių, kurios dar tada nė mamos pieno nevalgė. Beje, Conchita ispanų kalba reiškia „kriauklytė“).
Netrukus „Chuanas Valdesas“ tapo toks populiarus, kad prireikė sukurti jį „gyvą“. Reklamos agentūra padarė atranką ir išrinko geriausią Chuaną – tokį kaip paveikslėlyje, su ūsais ir skrybėle. Ir mulę Conchitą atrinko iš ne mažiau žavių pretendenčių. Ši žavi pora netrukus atsidūrė ant visų įmonės kavos pakelių, maišų ir kitur, kur tik tiko dėti tokį žavų logotipą.
Chuanas Valdesas ėmė lankytis įvairiuose renginiuose, rodytis televizijose, kalbėti per radiją. Žodžiu, tapo toks populiarus, kad nemažai žmonių ėmė galvoti, kad štai šis Chuanas Valdesas ir yra didis kavos augintojas, užkemšantis visą Kolumbiją (o tuo metu jau ir nemažą dalį pasaulio) savo kava, o ne koks aktoriukas, atrinktas kad ir labai gausių „kastingų“ metu.
Sakysite, kuo čia dėta ta gera kava? Tuoj papasakosiu, tik pabaigsiu su tuo Chuanu – reikia dar papasakoti, kaip jis mirė, o po to ir vėl atgimė, tik jau jaunesnis.
Na, tiksliau, Chuanas Valdesas, kurio tikrasis vardas buvo Carlosas Sanchezas, nemirė, o tiesiog pavargo po visokius renginius trankytis ir 2005-iais pasiprašė poilsio (Chuano pareigas ėjo jau apie dvidešimt metų).
Kavos augintojai paleido Carlosą ilsėtis ir išrinko naują Chuaną. Šį kartą jaunesnį – turbūt, kad ilgiau nepavargtų. Naujuoju Chuanu tapo tikras kavos augintojas, vardu Carlosas Castaneda Ceballosas. Tiesa, nėra žinių, kiek kartų per tą laiką atgimė mulė Conchita, telieka tai moteriškos jaunystės ir žavesio paslaptis.
Jaunasis Chuanas ir vėl ėmė lankytis įvairiuose renginiuose, važinėti po užsienį, rodytis televizijose. O kad jau yra toks jaunas ir modernus, tai dar ir internetinį dienoraštį pradėjo rašyti, sukūrė savo profilį feisbuke ir jau turi daugiau nei 3 milijonus draugų!
Na, bet grįžkime prie geros kavos temos – ir ne maišuose, o kavos puodelyje, ir kaip tą gerą kavą Kolumbijoje rasti, ir kuo čia dėtas Chuanas.
Pirmasis kavinių tinklas Kolumbijoje, kuriame yra net macchiato
Taigi, tie kavos augintojai Kolumbijoje neprasti. Ir galvoja ne tik apie tai, kaip užauginti gerą kavą. Dar jiems svarbu, kaip ją parduoti, t. y. pristatyti užsienio rinkoms, atrinkti, supakuoti ir, pagaliau, išvirti.
Gal pastebėję, kad turistai raukosi nuo kolumbietiško „tinto“, Kolumbijos augintojai pradėjo galvoti ir apie kitus kavos pateikimo būdus. 2002 metais įsteigė „Juan Valdez“ kavinių tinklą. Čia atsirado ir espresso, ir capuchino, ir latte kava, ir net macchiato! Ir šiose kavinėse tikrai kvepia šviežia kava.
Taip Chuanas išgydė galvos skausmą tiems turistams, kurie neturi kuprinėse vandens kaitinimo spiralių, bet nori geros kavos. Tiesa, šias kavines labai myli ir kolumbiečiai, tik čia jie dažniausiai renkasi „tinto“, na, dar kartais latte.
Be to, „Juan Valdez“ kavinės skleidžia šviesą ir sujungia pasaulius. Tikrai! Tai buvo vienintelė vieta Bogotos centre, kuri turėjo elektrą ir internetą, kai prieš dvejus metus man ten besilankant, sprogo elektros pastotė, aptarnaujanti visą senamiestį. Čia ateidavau pabendrauti su namiškiais, paskaityti naujienų ir, žinoma, išgerti kavos.
Sakote, užteks jau reklamos? Tada tiesiog pažiūrėkite į šias nuotraukas – kokių spalvų ir atspalvių įgauna kava visais savo gyvenimo etapais, kol atkeliauja ant mūsų stalo.
Nors man patinka dalintis sėkmės istorijomis – taip gyvenime atsiranda daugiau šviesių spalvų. Ir, pagaliau, galiu paliudyti, kad Chuanas man už reklamą nemoka – nors kaip tik prieš kelias dienas gavau laišką iš „Juan Valdez“, kad esu sukaupusi kelis tūkstančius taškų jų lojalumo programoje ir galiu išsirinkti savo mėgiamą kavą bet kurioje „Juan Valdez“ kavinėje.
O tų „Juan Valdez“ kavinių visame pasaulyje jau yra daugiau kaip 200. Ne tik Kolumbijoje, bet ir JAV, Peru, Meksikoje, Panamoje, Ekvadore, Čilėje, Kosta Rikoje ir kt.
Nuo paprasto kavos augintojų kooperatyvo iki vieno svarbiausių kavos tiekėjų pasaulyje ir geros kavos kultūros propaguotojų visame lotynų regione? Nuvykite, paragaukite ir tada pasakykite – nejaugi tai ne sėkmės istorija.
Straipsnį paruošė kelionių organizatorius „Travel Planet“.
