Vilgailė Kira Purlytė, šiuo metu keliaujanti dviračiu Panamerikos greitkeliu, aplankė kavos plantaciją Kolumbijoje ir pasakoja apie kavos kelią nuo sėjos iki jūsų puodelio.
Sunku patikėti, tačiau iš jos ir kartu keliaujančio draugo surinktų bei paruoštų kavos pupelių išvirtas gėrimas buvo pirmoji kava, kurią keliautoja ragavo savo gyvenime!
Kolumbijos kavamedžių plantacijos kultūrinis kraštovaizdis yra UNESCO pripažintas pasaulio paveldu. Savo kelionės metu mes aplankėme Okaso (Ocaso) kavos plantaciją, esančią šalia Salento miesto.
Visų pirma keliaujame į pašiūrę, kurioje du kartus per dieną susirenka kavos rinkėjai. Čia gauname pintus krepšelius, kuriuos virvele rišamės ant juosmens. Šie krepšeliai – praeities palikimas. Šiuolaikiniai kavos rinkėjai naudoja plastmasinius krepšius. Ant juosmens juos veržiasi diržais.
Per dieną kavos rinkėjai surenka 80 – 120 kilogramų kavos pupelių. Krepšelyje mūsų jau laukia sėjimui paruošta pupelė. Keliaujame susipažinti, kaip auga kavamedžiai.
-
Vestuko žygis per Norvegiją skirtas paremti onkologinėmis ligomis sergančius Lietuvos vaikus
-
Kava Gruzijoje: skonių paieškos, tradicija ir kavos eksperimentas namuose
-
7 priežastys, kodėl pasaulio žmonės mėgsta kavą ir kuo ji būna naudinga
-
Kavos kelionės į Rusiją: nuo anekdotų apie „suodžių sirupą“ iki recepto nuo tinginystės
-
Kino filmo verta kelionė – Vilgailė Kira ir Svenas kartu su aklu šuniuku dviračiais rieda į Aliaską
Lukštename sunokusį kavos vaisių, viduje guli dvi slidžios puselės. Žemėje pirštu padarome 2 centimetrų gylio duobutę ir guldome vieną puselę. Šalia matome jau sudygusią kavą.
Mums paaiškina, kad kavos pupelė sugysta tik po 70-ies dienų. Pirmoji kavos augimo stadija vadinama „degtuku“: plono kotelio viršuje styro pupelės likučiai ir tai primena degtuką.
Netrukus pasiekiama ir antroji stadija, kuri vadinama „drugeliu“, nes iš „degtuko“ galvutės prasiskleidžia du lapeliai, primenantys šį vabzdį.
Šioje stadijoje kava persodinama į maišelį ir jame auga 6 mėnesius, kol pasiekia 40 centimetrų aukštį.
Paūgėjęs sodinukas perkeliamas į lauką, kuriame augs. Sodinant paliekamas vieno metro tarpas visomis kryptimis. Kavamedis auga 18 mėnesių, pasiekia 130 – 140 centimetrų aukštį ir tuomet pirmąjį kartą sukrauna pumpurus.
Augalas žydi vos tris dienas, baltu penkialapiu žiedu. Žiedlapiams nukritus, užsimezga vaisiai. Kavos pupelės bręsta 9 mėnesius. Rinkimui pasiruošusi pupelė būna raudonos arba geltonos spalvos, priklausomai nuo rūšies.
Kolumbijoje pupelės renkamos kas porą savaičių. Tai daroma norint apsaugoti augalus nuo kenkėjų. Kavos rinkime išbandome jėgas ir mes. Pusės valandos darbo rezutatai – vos 7 sunokusios pupelės.
Kavamedžiai būna derlingi 5 metus. Jie auga bananų bei kitų medžių pavėsyje. Tokiu būdu kava noksta ilgiau, tačiau jos skonis būna saldesnis, mažiau kartus. Ne visos kavos plantacijos turi medžių paunksmę.
Tai mažina derliaus kiekį, tačiau kelia kokybę. Tokios augimo sąlygos būdingos tik aukštos kokybės kavai.
Sužinome, kad kavos skonis priklauso ir nuo medžio šakų tankumo: kuo retesnės šakos, tuo geresnė kava. Ekologiškose plantacijose nebederlingi kavamedžiai paliekami augti 15 metų ir jų lapai bei šakos naudojami trąšoms ir pakūroms.
Plantacijose taip pat auginamos kiaulės, jų išmatos irgi naudojamos trąšoms. Tarp medžių laksto ir vištos, jų kiaušiniai naudojami darbininkų maistui – viskas vienaip ar kitaip susiję ir susijungia į vieną natūralų ciklą.
Surinkę mūsų menką derlių grįžtame į pašiūrę – surinkimo punktą. Jame jau susirinkę darbuotojai po dienos darbų, sveria savo dienos rezutatus. Jų atlyginimas priklauso nuo surinktų pupelių kiekio.
Pasvertos pupelės keliauja į piltuvą, jame jos išrūšiuojamos, atrenkami lapai, šakelės bei nesunokę vaisiai. Rinkėjai kritiškai apžiūri ir mūsų krepšelių turinį. Pusė mūsų surinktų pupelių keliauja į piltuvą.
Toliau raudonos pupelės keliauja į skirtuvą – Tai šimtą metų nekintanti technologija. Skirtuvo viduje kavos vaisius suspaudžiamas. Slidžios pupelės pusės keliauja į vieną pusę, o vaisiaus likučiai – į kitą. Pastarieji keliauja į kompostą ir bus naudojami trąšoms, o štai puplelės skiltelės pradeda kelionę link jūsų puodelio.
Išlukštentos pupelės keliauja į būgną. Ten jos rūšiuojamos dar kartą. Pažeistos pupelės naudojamos prastesnės kokybės kavai. Visos pupelės yra nuplaunamos. Stengiamasi naudoti nedaug vandens ir panaikinti slidųjį užterštąjį sluoksnį.
Kava perplaunama dar kartą ir keliauja į šiltnamį džiūti. Jei dienos derlius menkas, kava džiovinama saulėje ant patiesalo. Sausos kavos pupelės keliauja į perrinkimo kambarį. Tai – rankų darbas. Vikriais judesiais moterys rūšiuoja kavą ant rėčio. Pažeistos pupelės keliauja į vieną maišą, o sveikos pupelės į kitą. Šiuose maišuose kava palieka ir plantaciją.
Kavos perdirbimo įmonėse pupelės yra išlukštenamos iš plonyčio apsauginio sluoksnio, paskrudinamos bei supakuojamos. Sužinome, kad iki šio momento, t.y. paskrudinimo, kava būna bekvapė ir beskonė.
Mes liekame plantacijoje paragauti kavos. Patys išlukštename – pupelių apvalkalas bus panaudotas ugniai kurti. Skrudinant kavą pamažu pasklinda kavos aromatas. Kava tampa ruda, mums pažįstamos spalvos. Pupeles malame: pasirodo, jų skonis priklauso ne tik nuo paskrudinimo, bet ir malimo smulkumo.
Ir štai, kava jau pasiruošusi tapti gėrimu. Kaitiname vandenį, užpilame kavą ir ruošiame puodelius. Deja, bet kavos skonio įvertinti negaliu. Sunku patikėti, bet tai buvo mano pirmasis kavos puodelis gyvenime!
Tačiau kartu buvę kavos mėgėjai patvirtino – tai buvo iš ties skani kava.
V.K.Purlytė kartu su draugu Svenu Schickedanzu bei aklu šuniuku Tulku šiuo metu keliauja per abi Amerikas dviračiais. Atkaklių keliautojų maršrutas driekiasi 26 000 kilometrų per 15 skirtingų valstybių, o kelias vingiuoja per dykumas, ledynus, džiungles, kyla į stačius kalnus bei driekiasi per slėnius. Pakelyje jie aplanko įžymias bei įdomias vietas. Ypatinga jų istorija apskriejo viso pasaulio žiniasklaidą. Apie tai rašė ir „Pasaulis kišenėje“.
