Aerodromas daugiausiai naudotas mokymų metu, nuolatinės lėktuvų dislokacijos nebuvo. Apmokymų metu sunkiasvoriai transporto lėktuvai IL-76 leisdavosi 3-5 kartus per dieną.
Dėl slaptumo, ši vieta buvo apipinta daugybe mitų ir legendų.
Dėl slaptumo ši vieta buvo apipinta daugybe mitų ir legendų.
Aplinkinių kaimų gyventojus erzindavo nuolatinis triukšmas, aerodromo prieigose išpilamas aviacinio kuro perteklius, tačiau jie nesugebėdavo suskaičiuoti nusileidusių ir pakilusių lėktuvų.
Atsirado pasakojimai apie didžiulius požeminius angarus, kuriuose, neva tai, būdavo slepiami lėktuvai. Turint omenyje, kad IL-76 sparnų mojis 50 metrų, o korpuso ilgis 47 metrai, požeminiai statiniai turėjo būti sunkiai suvokiamo dydžio.
1993 sausio 20 d. KAM įsakymu Nr. 43 pradėtas Kazlų Rūdos aerodromo perėmimas iš Rusijos kariuomenės. Vykdydami 1993 m. liepos 2 d. KOP vado įsakymą Nr. 75 jį saugoti pradėjo Karinių oro pajėgų kariai.
Tų pačių metų rugsėjo 1 d. Kazlų Rūdoje įkurta Mokomoji eskadrilė, o 1994 m. balandžio 29 d. KAM įsakymu Nr. 284 ji pertvarkyta į Trečiąją aviacijos bazę.
Ši, vykdant Lietuvos kariuomenės reorganizavimą, nuo 2000 m. liepos 1 d. buvo likviduota.
2001 m. birželio 8 d. Kazlų Rūdos aeorodromas priskirtas Marijampolės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionui.
Dabar kartais čia vyksta pratybos, kitu laiku teritorija saugoma, patekimas draudžiamas. Kelis kartus per metus, kariuomenė įsileidžia „automobilizmo“ mėgėjus, kurie dalyvauja drago ir slalomo varžybose.
Aplankęs šį objektą išvaikščiojau visus, net atokiausius kampelius, tačiau radau tik keletą užmaskuotų garažų, skrydžių kontrolės bokštą ir administracinį pastatą. Kaip ir reikėjo tikėtis, jokių požeminių angarų ten nėra.
