Iki šiol į paveiktų šalių sąrašą valstybės patekdavo jas įvertinus pagal 14 dienų suminį sergamumo rodiklį 100 tūkst. gyventojų. Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad valstybės būtų vertinamos remiantis ne tik juo, bet ir dar dviem kriterijais, kaip ir rekomenduoja Europos Taryba:
- 14 dienų sergamumo rodiklis (100 tūkst. gyventojų);
- teigiamų tyrimų dalis tarp atliktų tyrimų per 7 dienas (proc.);
- testavimo apimtys per 7 dienas (tyrimų skaičius 100 tūkst. gyventojų).
Remiantis šiais kriterijais, šalys tuomet būtų priskirtos vienai iš keturių grupių:
- Žalia – šalis, kurioje sergamumas yra mažiau nei 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų ir teigiamų tyrimų dalis – mažiau nei 4 proc.;
- Geltona – šalis, kurioje sergamumas yra mažiau nei 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų ir teigiamų tyrimų dalis – 4 ar daugiau proc. arba sergamumas yra nuo 25 iki 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų ir teigiamų tyrimų dalis – mažiau nei 4 proc.;
- Raudona – šalis, kurioje sergamumas yra 50 ar daugiau atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų ir teigiamų tyrimų dalis – 4 ir daugiau proc. arba sergamumas yra daugiau nei 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų;
- Pilka – šalis, kurios duomenų nepakanka įvertinti šiuos kriterijus arba kurioje testavimo apimtys yra 300 arba mažiau tyrimų 100 tūkst. gyventojų per 7 dienas.
Numatyta daug išimčių, bet ne turistams
A.Veryga ketvirtadienį informavo, kaip keisis izoliacijos tvarka nuo pirmadienio. Lietuvai esant geltonoje zonoje (kaip dabar), izoliacija bus taikoma tik atvykstant iš raudonos ir pilkos zonos.
Ministras žadėjo, kad artimiausiu metu SAM pateiks aiškią schemą, į kurią žiūrint bus aišku, iš kur grįžus reikėtų izoliuotis ir kam.
„Tačiau yra nustatyta labai daug išimčių, kam tokia izoliacija nebus taikoma. Tiems, kurie nepatenka į išimtis, reikės atlikti COVID-19 testą arba bus taikoma 10 dienų izoliacija“, – aiškino sveikatos apsaugos ministras.
Anot jo, izoliacija nebus taikoma darbuotojams ar savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie dirba ypatingos svarbos darbus, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, pasienio, komandiruojamus, transporto darbuotojams, transporto paslaugų tiekėjams, įskaitant krovininio transporto vairuotojus.
Taip pat tiems, kurie keliaus būtinais sveikatos priežiūros, šeimos ar verslo tikslais, studentams, mokiniams, diplomatams, tranzitu keliaujantiems asmenims, jūreiviams, žurnalistams ar atvykstantiems darbo reikalais.
„Jeigu taip supaprastintai, tai iš esmės tiktai tiems, kurie keliauja kokiu nors pramoginiu tikslu – t.y. turistams, pramoginiams keliautojams – bus taikomi tam tikri apribojimai. Kitiems, kurie turi kažkokius darbinius reikalus, izoliacijos tvarka nebus taikoma“, – aiškino A.Veryga.
Jeigu į išimtis nepatenkantys keliautojai atliks COVID-19 tyrimą, ir rezultatas bus neigiamas, jiems izoliacija taip pat nebus taikoma.
„Tačiau tai nereiškia, kad jie galės absoliučiai laisvai judėti kur nori. Tokį tyrimą bus galima atlikti 48 val. iki atvykstant arba bus galima atlikti atvykus Lietuvoje. Tokiu atveju bus galima tiesiog laikytis režimo „darbas-namai“ 10 dienų ir visur viešose vietose dėvėti kaukę ir vengti susibūrimų“, – aiškino A.Veryga.
Nesutikus darytis testo, bus taikomas izoliavimas 10-iai dienų. Darbdaviai bus skatinami suteikti galimybes dirbti iš namų, kad „nebūtų nereikalingų nedarbingumų“.
Paveiktų šalių sąrašas ir toliau bus skelbiamas kiekvieną penktadienį, o įsigalios pirmadienį su pereinamuoju 48 val. laikotarpiu sprendimams pasirengti.
Tie patys kriterijai bus naudojami ir vertinant Lietuvos savivaldybes.
Atskiri regionai nebus vertinami
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras jau skelbia šalių suskirstymą spalvomis, remdamasis ET rekomendacijomis. Spalio 16 d. žemėlapį galima rasti čia. Jis bus atnaujintas penktadienį.
Tiesa, jame atskirai vertinami ir šalių regionai. Lietuva to daryti neketina, nors turizmo verslas tvirtina, kad tai jiems kone vienintelė galimybė palaikyti veiklos tęstinumą.
„Dėl labai paprastos priežasties. Nėra tokios funkcionuojančios sistemos, kur mes galėtumėm gauti patikimus duomenis, kurie tikrai rodytų regioninį ligos plitimą. Mes tik Lietuvoje prisitaikėm panašią tvarką su tam tikromis išimtimis, nes turim pakankami detalius duomenis. Mums šalies viduje jų užtenka sprendimams priiminėti.
Jeigu vertintumėme kiekvieną šalį atskirai, tikrai tokių duomenų, matyt, mes nerasim, dėl to sudėtinga būtų taikyti išimtis. Galų gale, Europai tikrai daug pastangų kainavo net ir šis susitarimas, kurį mes dabar turim. Ir šį susitarimą neaišku, kiek valstybių pritaikys fiziškai, kiek jis bus galiojantis. Pažiūrėkim, kaip veiks šita sistema, kiek šalių ja naudosis, ir, matyt, bus galima diskutuoti ateityje, jeigu duomenų užteks, apie kažkokius regioninius skirstymus“, – aiškino A.Veryga.
