Lietuva ribojasi su „Lenkijos plaučiais“ dėl savo žalumos vadinama Palenkės vaivadija (Podlaskie), o visai netoli nuo pasienio yra ir nuostabiųjų ežerų kraštas – Varmijos Mozūrų vaivadija (Warminsko-Mazurskie).
Dauguma žino populiariausius šių vaivadijų objektus – Augustavo kanalus, Vygrių nacionalinį parką su vienuolynu, Belovežo girią, bunkerių miestą „Vilko guolis“ ar gražiuosius miestus, tokius kaip Gižyckas ar Goldapas.
O kokius ne tiek daug dėmesio sulaukiančius, bet aplankymo tikrai vertus objektus čia galima dar rasti? Beje, aplankę juos galite dalyvauti ir fotografijų konkurse, kurio prizas – kelionė į Gdanską. Taisykles rasite čia.
VARMIJOS MOZŪRŲ VAIVADIJA
Stančikų tiltai (Mosty w Stańczykach)
Šis Lenkijai neįprastas statinys atrodo lyg senovės romėnų palikti akvedukai. Bet iš tiesų įspūdingo dydžio (ilgis – 180 m, aukštis – 36,5 m) viadukai pastatyti praėjusio amžiaus pradžioje, kai šios vietos dar buvo Rytų Prūsija. Vokiečių inžinieriai juos sukūrė pagal Senovės Romos akveduko Pont du Gard pavyzdį.
Kariniais tikslais XX a. pradžioje buvo projektuojama geležinkelio linija Goldapas (Gołdap) – Žydkiemis (Żytkiejmy) – Gumbinė (Gumbin). Civiliams skirtas eismas po linijos atidarymo 1926 m. čia nebuvo intensyvus, kuris dar labiau suretėjo šiose vietose įsikūrus Trečiajam Reichui. Šiuo geležinkeliu buvo gabenamos net ir statybinės medžiagos Adolfo Hitlerio slaptavietei „Vilko guolis“. Traukinių eismas čia sustojo 1945 m., kai bėgius išmontavo Raudonoji Armija.
Nors atrodo kaip apleisti, tačiau Stančikų tiltai yra turistinė atrakcija – ant jų dažnai sutiksite žmonių, o yra ir lankymo mokestis (4 zlotai).
Rapos piramidė
Nuo Senovės Romos – prie Senovės Egipto. Varmijos Mozūrų vaivadijoje galima rasti ir statinį, primenantį Nilo civilizaciją. Rapos miškuose iškilusi piramidė, kuri yra Fahrenheidų šeimos mauzoliejus.
16 metrų aukščio statinį 1811 m. sukūrė skulptorius Bertelis Thorvaldsenas.
Friedrichas Heinrichas Fahrenheidas buvo kilmingas ir svarbus pareigūnas Rytų Prūsijoje, kuris kolekcionavo meno kūrinius ir buvo aktyvus keliautojas. Jį itin žavėjo Senovės Egiptas, Fahrenheidas labai domėjosi mumifikacija bei pomirtiniu gyvenimu, dėl to ir savo bei savo šeimos amžino poilsio vietai pasirinko tokią idėją. Visi jie buvo mumifikuoti.
Vietą išniekino Raudonoji Armija, kai 1945 m. siautėjo šiose apylinkėse. Sovietai išsprogdino mauzoliejaus sieną, atvėrė karstus, nupjaustė galvas mumifikuotiems kūnams.
