Įdomiai papasakotos kelionių patirtys išplečia suvokimo ir pažinimo ribas, rašoma pranešime spaudai. Tarptautinė turizmo paroda „Adventur 2020” tęsia tradiciją – šiais metais ir vėl kviečia į renginių ciklą „Kelionės – mano gyvenimo būdas“. Jame įdomiausiais pasakojimais, įspūdžiais ir netradiciniais keliavimo būdais dalinsis kelionių entuziastai.
Apie tai, kokios drąsios, stereotipams nepasiduodančios yra su vaikais į keliones išsirengusios mamos dalinsis bendruomenės „Keliaujančios mamos“ įkūrėja Vilma Vainorė ir mamos – tinklaraštininkė „Travelingfamilynotes“ Evelina Simanavičiūtė, Donata Devouassoux. Visos jos sako, kad istorijos, kuriomis dalijamasi keliaujančių mamų bendruomenėje, bei gydytojų patarimai sklaido nepagrįstas baimes ir prietarus. Mamos drąsiai keliauja automobiliais, traukiniais, lėktuvais, keltais, į keliones vyksta su penkiais vaikais ir aplanko tolimiausias šalis – nuo Poliarinio rato iki Australijos.
– Šiandien bendruomenė „Keliaujančios mamos“ vienija daugiau nei 20 tūkstančių narių, ją galima rasti feisbuke, instagrame, jūs turite ir interneto svetainę. O nuo ko viskas prasidėjo?
Vilma Vainorė: Nuo paprasto asmeninio poreikio. Nors nemažai keliaudavau viena, o vėliau ir su vyresniąja dukra, kai gimė jaunėlė, supratau, kad kelionės su mažu vaiku visai kitokios. Pirmaisiais mažylės metais apsiribojome kelionėmis po Lietuvą, tačiau atslinko ruduo, artėjo pirmasis dukros gimtadienis. Sukaupusi drąsą, nusprendžiau, kad jos gimtadienį sutiksime Italijoje. Kai pradėjau rengtis kelionei, paaiškėjo, kad man trūksta specifinės informacijos, kyla klausimų, į kuriuos atsakymų internete nėra. Sukūriau „Keliaujančių mamų“ grupę feisbuke ir pakviečiau joje pasitarti savo keliaujančias drauges. Per metus mamyčių grupę pavertėme didžiule, draugiška ir informatyvia bendruomene, kurioje galima rasti viską apie keliones su vaikais.
– Kelionės su vaikais Lietuvoje daugybei žmonių vis dar kelia siaubą. Kokius mitus griauna jūsų bendruomenė?
Vilma Vainorė: Mūsų feisbuko grupėje galėtume nieko daugiau neveikti, tik griauti mitus (juokiasi). Mūsų mamos nuolat stebina savo istorijomis, skaitai ir vos gali patikėti.
Donata Devouassoux: Keliauti su vaikais reiškia drauge kurti neišdildomus įspūdžius. Kartu mokytis vienam iš kito, suvokti poreikius ir sukurti geriausią, visiems šeimos nariams tinkantį planą. Kelionės kartu yra komandinis darbas ir tai nuostabiai stiprina šeimą.
Kelionių su vaikais baimė kyla iš istorinės patirties. Esame pirmoji laisvų mamų karta, kuriai atsivėrė sienos, kultūriškai nesame tauta, turėjusi galimybę keliauti ir pažinti pasaulį. O tai, kas nepažįstama, juk dažniausiai gąsdina. Su vaikais viską daryti šiek tiek baisiau, nei vienam, juk esi atsakingas ne tik už save, bet ir už mažo žmogučio jausmus, potyrius ir gerbūvį.
Evelina Simanavičiūtė: Dažnai galima išgirsti, kad keliauti su mažais vaikais ar kūdikiais neverta, mat šie nieko neprisimins. O man atrodo, kad nepaisant to, jog tiesioginių atsiminimų gal ir neliks, pasąmonėje nugulę vaizdai, nuotykiai ir skirtingos kultūros formuoja kur kas labiau tolerantišką, plataus požiūrio asmenybę, nei sėdėjimas namuose, juk tiesa?
– Kada lietuviai pradėjo aktyviau keliauti su vaikais? Ar galima nubrėžti tokią ribą?
Evelina Simanavičiūtė: Konkretaus taško laiko juostoje nėra, tačiau, kad tai vyksta – akivaizdu. Kas tam galėjo turėti įtakos? Kur kas labiau prieinama informacija, atviros sienos, besikeičiantis tėvų suvokimas – juk keliaujame ne dėl vaikų, kaip ir gyvename ne dėl jų, o su jais.
Donata Devouassoux: Aktyvesnės kelionės su vaikais prasidėjo ir kai patys lietuviai daugiau pakeliavo po užsienį. Kelionės pasidarė dažnesnės, labiau prieinamos, o keliaudami daugelis suprato, kad tai – smagu, kad tikrai nėra baisu ir gali būti visai nebrangu. Kai aš augau, mano mama tolimų kelionių, o ypač su vaikais, neįsivaizdavo. Šiandien keliaujame kartu su mano vaikais.
– Kokiomis egzotiškiausiomis šalimis ar įspūdingiausiais žygiais, į kuriuos tėvai išsiruošė su vaikais dalinamasi jūsų bendruomenėje?
Vilma Vainorė: Keliaujančių mamų grupėje net esame išsikėlę tikslą – mamų ir vaikų akimis pamatyti visą pasaulį! Keliaujančios mamos pabuvojo visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, į kurią irgi turime minčių nuvykti, juk ten galima patekti kruiziniu laivu! Pasakojimai ir nuotraukos iš Tailando, Japonijos, Brazilijos, Panamos, Kenijos, Filipinų nebėra šokiruojančios ar retos, jos priimamos, kaip motyvuojančios ir duodančios naujų idėjų. Mūsų storiuose instagrame ir facebooke kasdien gyvai siunčiami linkėjimai nuo įvairiose šalyse atostogaujančių, žiemojančių ar gyvenančių mamų. Patyrinėję mamų nuotaikas ir svajones, stengiamės ir pačios organizuoti bendrą kelionę labiausiai dominančia kažkuria kryptimi. Šiuo metu bendroms #mamųkelionėms lagaminai kraunami į Tenerifę ir Balio salą.
Donata Devouassoux: Mes su mažuoju sūnumi keliavome po Vietnamą, Balį, Singapūrą. Kuomet jam buvo vos 3 mėnesiai, keliavome po Karibų salas.
Evelina Simanavičiūtė: Neabejoju, visada atsiras šeimų, kurios aplankė įspūdingesnes šalis ir patyrė kur kas įsimintinesnių žygių. Tačiau ir mūsų šeima gali pasigirti žygiais kalnuose su 4 mėnesių, o vėliau – pusantrų metų sūneliu. Šių metų kelionėje po Europą nemažą dalį skyrėme kalnų žygiams, kopėme į 2000 m viršūnę, leidomės byrančiais šlaitais. Alpėse, Šveicarijoje, neturėdami tikslaus žemėlapio ir interneto, išklydome iš kelio, teko paklaidžioti kalnuose, pasivaikščiojimas užtruko iki nakties. Tatruose teko per 30 sekundžių supakuoti daiktus ir bėgti nuo tolumoje riaumojančio neaiškaus gyvūno. Visi šie netikėti sunkumai tėra tik prieskoniai, paliekantys skanius prisiminimus.
– Kokio amžiaus vaikai yra geriausi keliautojai? Kas jiems kelionėse būna nuoširdžiai įdomu ir ko negali pakęsti?
Donata Devouassoux: Mano mažylis nuo pirmųjų dienų puikiai prisitaikė prie kelionių. Jei būčiau mačiusi, kad jam sunku, būtume likę namuose. Bet tikrai reikia bandyti. Ir bandyti dažnai. Vaikai greitai auga, tai, kas atrodė sunkiai įgyvendinama prieš keletą mėnesių, gali būti sėkminga kelionė dabar. Mūsų mažylis keliaudamas yra laimingas. Jis mėgsta bendrauti su žmonėmis, domisi aplinka ir puikiai prisitaiko prie pokyčių. Kadangi skraidome nuo mažų dienų, jis šypsosi, kai įsijungia lėktuvo variklis.
Evelina Simanavičiūtė: Viskas, ko vaikams reikia – tėvai, visa kita absoliučiai nesvarbu. Kelionei ruoštis būtina, visada apgalvojame, ką veikti vaikui ir su vaiku automobilyje, kur ir kada reikės sustoti, esame pasiruošę netikėtumams, irzlumui. Atvykę į lankytinus objektus tiesiog pasiduodame lėtesniam ritmui, kurį sukuria viskuo aktyviai besidomintis vaikas. Todėl tikrai nesijaudiname, jei vietoje planuotų aplankyti kelių objektų, aplankome vieną.
– Kaip tėvams suderinti vaikų ir savo interesus kelionėje?
Donata Devouassoux: Savus lūkesčius reikia palikti namuose. Kelionė su vaikais niekada nebus tokia, kaip keliaujant vieniems. Pamenu, ankščiau skųsdavausi 10 valandų skrydžiu, bet tuomet galėdavau ramiai valgyti, žiūrėti filmus, miegoti. Dabar 10 valandų skrydžiai su mažyliu visai kitokie. Filmų nebežiūriu, mažai ir miegu, bet tai nereiškia, kad dėl to turėčiau liūdėti. Keliavimo stilius pasikeitė, bet keliauti vis tiek taip pat gera. Sukurti kelionės planą gerai, bet reikia būti lankstiems ir taikytis prie vaiko. O jei vaikas laimingas, pamatysite, kiek laimės tai suteiks jūsų širdžiai.
– Kaip tokiose kelionėse išspręsti mitybos problemą. Juk ne visi vaikai viską valgo?
Vilma Vainorė: Lengviausiai problema sprendžiama, kai kūdikis žindomas. Mama šalia, o pienas – ne tik maistas, bet ir nusiraminimas, saugumo jausmas ar priemonė išvengti slėgio skirtumų, kai lėktuvas kyla ir leidžiasi. Vaikai gyvena ir kažką valgo visame pasaulyje. Mamų kelionėse, į kurias pati vykau – Ispanija, Graikija, Italija, Tailandas, Švedija, Prancūzija, Norvegija, tokių problemų nekilo: maisto netrūko ir vegetarams, ir alergiškiems vaikučiams, ir tiems, kurie mažai, ką valgo. Jei viešbutis ar kavinės neturi ko pasiūlyti, mamos visada tai būna pasiruošusios išspręsti su naminės košės puodu.
Evelina Simanavičiūtė: Siūlyčiau dėl to nesukti galvos. Juk ir patys dažnai kelionėse mažiau valgome, būname sotūs įspūdžiais, tai kam versti vaiką nuolat kramsnoti? Išalks – tikrai suvalgys, kas pasiūlyta. Vienintelė taisyklė kelionėje – nepamiršti nuolat pasiūlyti vandens.
– Top dešimt daiktų, kuriuos Vilma Vainorė pataria turėti keliaujant su vaikais
1. Asmens dokumentai. Vis dar atsiranda tėvų, manančių, kad vaikui užtenka gimimo liudijimo keliaujant. Tai visada atsiminkite, vaikas yra toks pat žmogus, valstybės pilietis, kaip ir Jūs, tad jam keliaujant būtina asmens tapatybės kortelė (ES ribose) arba pasas, vykstant į ne ES šalis.
2.Kiti dokumentai: iš anksto pasirūpinkite reikalingomis vizomis, įgaliojimais ar gimimo liudijimo vertimais, patvirtintais notarų, jei tokie reikalingi (pvz. jei vaiko pavardė skiriasi ar vykstama be tėvų).
3. Kelionės ir sveikatos draudimai. Tai privaloma vykstant su vaikais – kad netikėtai susirgus prieš kelionę ar jos metu netektų finansiškai nukentėti ar be reikalo papildomai stresuoti. Būtina pasirūpinti Europos sveikatos kortelėmis keliaujant Europos sąjungos ribose.
4.Kredito kortelė – dviguba nauda. Nereikia vežtis daug grynųjų pinigų, puikiai galima atsiskaityti kortele daugumoje šalių. Ir kreditinė kortelė dažniausiai suteikia draudimą keliaujančiajam ir jo šeimos nariams (konkrečias sąlygas reikia tikslintis savo banke) – vėlavimų, kelionės atšaukimo, bagažo praradimo ar sugadinimo, ligos ar nelaimingo atsitikimo kelionėje ir kitais atvejais.
5. Vaistinėlė kelionei: antiseptikas nubrozdinimams, termometras, vaistai nuo temperatūros ir skausmo, alergiškiems – antialerginiai, nuo žarnyno sutrikimų – virškinimą skatinantys milteliai, angliukai ir gerosios bakterijos, kūdikiams – tepaliukai nuo iššutimo ar dantukų dygimo. Jei prireiktų ko daugiau – visur yra vaistinės, o kur jų nėra, ten su vaikais tikriausiai nevažiuosite....
6. Antibakterinės servetėlės ir skystis. Nepamainomi dalykai vykstant su vaikais – nuvalykite lėktuvo staliuką, baruose vaikišką kėdutę ar oro uoste kėdžių ranktūrius, kur liečiasi Jūsų vaikas ir dezinfekuokite kuo dažniau rankas. Taip sumažinsite netikėtų negalavimų riziką.
7. Užsiėmimai kelionėje: žurnaliukai, spalvinimo knygutės, galvosūkiai, konstruktoriai, mylimiausi žaislai ar blogiausiu atveju – telefonas arba planšetė su lavinamaisiais filmukais ar užduotėlėmis.
8. Gertuvė. Visada pasiimame skirtą keliautojams daugkartinę silikoninę gertuvę su filtru, kurią galima prisipildyti praėjus oro uosto patikrą ir kuri neužima daug vietos kai yra tuščia.
9. Į karštus kraštus: tinkama paplūdimio apranga – ilgomis rankovėmis, apsauganti nuo saulės nudegimų, kepurėlė, dengianti kuo plačiau veidą ir kaklą, vandens batai, priemones nuo nudegimų, smėlio žaislai (arba tai galite nusipirkti atvykę).
10. Patogi apranga ir avalynė jums ir vaikui.
Daugiau netikėtų kelionių istorijų ir patarimų keliautojams galėsite išgirsti sausio 24-26 dienoms „Litexpo” kongresų ir parodų centre vyksiančioje tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur 2020” Fanų zonoje. Kartu su „Litexpo“ parodą organizuoja Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo politikos skyrius, VŠĮ „Keliauk Lietuvoje“, Lietuvos turizmo asociacija, Lietuvos turizmo rūmai.
