Rekordines aukštumas šį sezoną pasiekęs bendras Eurolygos rungtynių lankomumas įkvepia. Vienerias sezono rungtynes arenose vidutiniškai stebėdavo apie 8750 žiūrovų. O iš viso klubai į Eurolygos rungtynes pritraukė žiūrovų skaičių, kuris beveik prilygsta Lietuvos gyventojų skaičiui. Kaune ir Tel Avive buvo užpildoma net 96 proc. vietų arenose.
Televizijos ir interneto transliacijas stebėjusių žiūrovų skaičius, Eurolygos duomenimis, šį sezoną augo penktadaliu. Lygos partnerysčių skaičius visame pasaulyje siekia beveik 200 – tai reiškia, kad stipriausių Europos klubų kovas seka daugybė žiūrovų ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose.
Dėl to artėjantis finalo ketverto renginys yra puiki galimybė atkreipti dėmesį į Lietuvą. Eurolygos partnerystė „Keliauk Lietuvoje“ agentūrai atveria daug skirtingų kanalų bei progų informacijos apie mūsų šalį sklaidai. Svečiai renka informaciją apie įvairias Lietuvos lankytinas vietas. Taigi būti matomiems čia ir dabar, suteikti gyvą patirtį ir vertę, didinant tarptautinį žinomumą per krepšinio bendruomenę šiuo atveju yra labai svarbu.
Vertinant apskritai, sporto turizmas pasaulyje yra sparčiausiai auganti turizmo šaka.
Vertinant apskritai, sporto turizmas pasaulyje yra sparčiausiai auganti turizmo šaka. Vidutinis augimo tempas kasmet siekia net 36 procentus, tad netrukus sporto turizmas turėtų užimti dar didesnę dalį pasaulio turizmo sektoriaus. Dabar šiai šakai tenka maždaug dešimtadalis. Lietuvai tai yra galimybė parodyti ir labiau atverti save pasauliui. Geri ir malonūs atradimai turistus skatina grįžti.
Sporto renginiai yra investicija, kuri tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu gali duoti kelis kartus didesnę grąžą. Vienas geriausių pavyzdžių – Pelenės pasaką primenantis Barselonos virsmas.
Ispanijos miestas Lietuvos sporto gerbėjams pirmiausia asocijuojasi su pirmaisiais olimpiniais medaliais, mūsų šaliai atgavus nepriklausomybę. 1992 metais surengtos vasaros olimpinės žaidynės Barselonai buvo tarsi krištolinė kurpaitė, kuri miestui ir visai Katalonijai atnešė didžiulių permainų, o pasauliui padėjo atrasti Sagrada Familia ir kitus įspūdingus Antonio Gaudi šedevrus.
Statistika skelbia, kad iki olimpiados miestą aplankydavo mažiau nei 2 milijonai turistų per metus, o po žaidynių atvykstamojo turizmo srautas nuolat augo ir, pavyzdžiui, 2019 metais Barselona sulaukė 12 mln. turistų iš viso pasaulio. Taigi, svarbiausias sporto renginys tarsi atrakino šį miestą pasauliui ir dabar jis patenka tarp dešimties daugiausia turistų pritraukiančių Europos miestų.
Kitas pavyzdys – Paryžius – Europoje išlaiko dar stipresnes turizmo pozicijas ir senesnę legendą. Tačiau sporto turizmo potencialas – vis dar didžiulis, ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl miestas varžėsi dėl teisės rengti 2024 metų vasaros olimpines žaidynes.
Regis, prancūzai patys puikiai žino ir dar pasimokė iš Jungtinės Karalystės 2012 metų Londono olimpinių žaidynių, kad sporto renginys gali suteikti eilę stiprių impulsų šalies ekonomikai. Svarbiausia – tinkamai planuoti ir pasirengti, o po sporto šventės – išlaikyti tęstinumą, toliau efektyviai „įdarbinti“ sukurtą infrastruktūrą, plėtoti sporto turistams patrauklią legendą – kad ir tokią kaip Paryžiaus „Saint-Germain“ futbolo klubas.
Minėta britų patirtis parodė, kad Londono olimpinės žaidynės kilstelėjo šalies ekonomiką, kuri prieš tai buvo smukusi į recesiją. Apskaičiuota, kad 2012 metų trečiąjį ketvirtį Jungtinės Karalystės BVP išaugo 1 procentu, nors ankstesniais ketvirčiais fiksuotas nuosmukis. Beveik 30 procentų šio augimo siejama su olimpinėmis žaidynėmis. Žaidynių organizavimas lėmė, kad nedarbas šalyje sumažėjo 1,2 procento, nes buvo sukurta 354 tūkst. naujų darbo vietų, iš kurių dauguma – statybų sektoriuje (78 proc.), o antroje vietoje atsidūrė turizmas.
Jau dabar aišku, kad viešbučių, restoranų ir kavinių užimtumo lygis Kaune šį savaitgalį bus labai aukštas.
Lietuvos nedarbo rodikliai dėl Eurolygos finalo ketverto varžybų neturėtų smarkiai pasikeisti. Bet jau dabar aišku, kad viešbučių, restoranų ir kavinių užimtumo lygis Kaune šį savaitgalį bus labai aukštas. Miestas Nemuno ir Neries santakoje turi stiprią krepšinio legendą – tai patvirtina įspūdingas „Žalgirio“ arenos lankomumas šį sezoną. Bilietai į Eurolygos finalo ketvertą irgi buvo išgraibstyti tarsi šviežios ir šiltos spurgos iš „Spurginės“ Laisvės alėjoje.
Bet ar Kaunas be Eurolygos rungtynių turi ką parodyti turistams? Neabejoju. Geriausias įrodymas yra pernai solidžiai išlaikytas ir ryškiai nuspalvintas Europos kultūros sostinės vardas – gausybė projektų, iniciatyvų ir renginių, kurie atskleidė, kad kauniečiai kone su „Žalgirio“ aistruolio entuziazmu atranda savo miesto lobynus, aktyviai kuria ir įsitraukia atverdami savo Kauną pasauliui. Puikiai supainiodami kultūrą ir turizmą. Dabar – sporto eilė.
