Taip galvojau sau ramiai, kol vieną rugsėjo vakarą suskambo telefonas. Brolis Vytautas springstančiu iš susijaudinimo balsu pranešė radęs neregėtai pigius bilietus į Naująją Zelandiją ir liepė greitai apsispręsti, kol jie nepranyko iš pasiūlos.
Nemažiau susijaudinęs puoliau prie per pusę sienos kabančio žemėlapio savo kambaryje, kad vizualizuočiau atstumą, kurį reiktų įveikti. Pasirodo, ši šalis yra ne šiaip sau toli, bet velniškai toli. Neradau valstybės, kuri pagal atstumą būtų toliau nuo Lietuvos.
Galiu užtikrinti, kad Naujosios Zelandijos – kaip pasaulio krašto – apibūdinimas yra preciziškai tikslus. Toliau už ją nuo Lietuvos nieko nėra.
Kuo toliau, tuo gražiau: pasirodo, didžiausias Naujosios Zelandijos miestas Oklandas yra labiausiai pasaulyje nutolęs miestas nuo Vilniaus virš milijono gyventojų turinčių miestų kategorijoje. Gal norite spėti, kokios pasaulio šalies sostinė yra labiausiai nutolusi nuo Vilniaus?
Tai – Velingtonas, kuris yra Naujosios Zelandijos sostinė. Miestas yra pusantro karto toliau nei anksčiau minėti Havajai. Galiu užtikrinti, kad Naujosios Zelandijos – kaip pasaulio krašto – apibūdinimas yra preciziškai tikslus. Toliau už ją nuo Lietuvos nieko nėra.
Žinoma, atstumas nebuvo svarbiausias dalykas, dėl kurio jau kitą dieną apsisprendžiau pirkti bilietus į pasaulio kraštą. Lemiamas momentas buvo tas, kad aš tiesiog mėgstu keliauti ir neatsisakau niekur vykti, kai tik man kas nors pasiūlo. O čia ir kompanija buvo ideali keliauti kartu – mama ir brolis Vytautas.
Ilga kelionė už 750 eurų
Skrydis nebrangus ir todėl nepatogus. Jis atrodė taip: Oslas – Stokholmas – Pekinas – Oklandas – Pekinas – Londonas. Vežėjas – viena didžiausių Kinijos oro bendrovių „Air China“. Šis skrydis kainavo 680 eurų. Papildomai dar turėjau nusipirkti bilietą iš Vilniaus į Oslą ir grįžimą iš Londono į Kauną (kaina – apie 70 eurų).
Taigi, skrydis Lietuva – Naujoji Zelandija – Lietuva man atsiėjo 750 eurų. Dar pirkau ir tris vidinius skrydžius, bet čia jau – atskira istorija.
Didžiausias pagrindinio skrydžio nepatogumas buvo tai, kad dėl nepatogių skrydžių tvarkaraščių ir skirtingų oro uostų, tiek Osle, tiek Londone teko nakvoti. Tai atėmė dvi papildomas kelionės dienas ir, žinoma, padidino išlaidas.
Kita vertus, kai turi tokius nuostabius draugus kaip gerbiamus Piotrą iš Oslo ir Aleksejų iš Londono, kurie ne tik tave priglaudžia, nukrauna stalą ką tik dubenėliu iš Šiaurės jūros pasemtomis krevetėmis, bet dar ir įpila šimtgramį, viskas nebeatrodo blogai.
Tai buvo ilgiausia kelionė, kurią kol kas esu turėjęs. Tiesa, abejoju, ar gali būti ilgesnių. Skridau vienas, nes mano bendrakeleiviai į Naująją Zelandiją atkeliavo anksčiau, ir manęs ten jau laukė. Po paros Osle sekė trumpas skrydis į Stokholmą ir dviejų valandų persėdimo pertrauka jame. Toliau – daugiau nei aštuonių valandų naktinis skrydis į Pekiną, kuriame buvo penkiolikos valandų pertrauka.
Visai neseniai kinai patvirtino nuostabią naują patekimo į šalį tvarką. Dabar tranzitu skrendant per kelis pagrindinius Kinijos oro uostus, tame tarpe ir Pekino, užsieniečiai 72 valandoms yra įleidžiami į miestą be vizos. Tereikia tik turėti tranzitinio skrydžio įlaipinimo taloną. Puikus sprendimas, ypač naudingas tiems, kurie turi penkiolikos valandų tarpą.
Visai neseniai kinai patvirtino nuostabią naują patekimo į šalį tvarką. Dabar tranzitu skrendant per kelis pagrindinius Kinijos oro uostus, tame tarpe ir Pekino, užsieniečiai 72 valandoms yra įleidžiami į miestą be vizos.
Iš oro uosto nusigauti iki Tiananmenio aikštės paprasta ir patogu traukiniu, o po to metro. Ten sau smagiai galima pasivaikščioti, pavalgyti, užeiti į uždraustąjį miestą, aplankyti Mao mauzoliejų ir grįžti į oro uostą. Tą padarėme grįždami iš Naujosios Zelandijos.
O vykdamas į priekį aš išėjau į Kiniją, bet pasiėmiau taksi ir nuvažiavau į netoli oro uosto esantį viešbutuką ilsėtis po naktinio skrydžio, nes netrukus laukė dar keturiolika valandų skrydžio į Oklandą.
Vizos nereikia, bet juodos duonos neįsivešite
Į Naująją Zelandiją patekti nesudėtinga, nes galioja bevizis režimas. Užtenka tik Lietuvos Respublikos piliečio paso. Atvykę būsite paprašyti išmesti visą atsivežtą maistą. Oro uoste visas bagažas šviečiamas rentgenu.
Jei dokumente būsite deklaravę, kad nevežate maisto, o rentgenas parodys jog melavote, gali grėsti didelė bauda. Taip yra dėl to, kad vietiniai labai saugo savo šalies bioįvairovę ir bet koks įvežtas užkrėstas obuolys gali išnaikinti visą Zelandijos obuolių populiaciją.
Iki 1769 m., kol Jamesas Cookas paskelbė Naująją Zelandiją Anglijos valda, čia gyveno vietinės gentys, kurių skaitlingiausia buvo maoriai. Jie ilgai priešinosi kolonistams, bet galiausiai pralaimėjo ir Naujojoje Zelandijoje įsigalėjo europiečiai.
Tačiau maoriai neišnyko, išsikovojo sau vietą po saule ir dabar apie 14 proc. šalies populiacijos sudaro būtent jie. Juos nesunku atpažinti gatvėse, jie yra tamsesnio gymio ir dauguma yra išsitatuiravę veidus. Tiesa, kartais gali juos sumaišyti su salų, tokių kaip Samoa ar Tonga gyventojais, imigravusiais į Naująją Zelandiją.
Dabar Naujoji Zelandija yra moderni, aukšto ekonominio išsivystymo valstybė. Didelę BVP dalį sudaro pajamos iš žemės ūkio produkcijos. Veisiamos avys, galvijai, kiaulės. Keliaujant po šalį mačiau besiganančias avių jūras.
Auginami kviečiai, avižos, kiviai, citrusiniai ir kiti vaisiai. Daug verčiamasi žvejyba. Jei nežinotum, kur atvykai, galėtum pamanyti, kad tai Vakarų Europos valstybė ar kažkuri iš turtingų JAV valstijų.
Be to, Naujoji Zelandija laikoma viena saugiausių pasaulyje. Gal net pati saugiausia. Tai iš dalies galima sieti su šalies atokumu ir visišku nesikišimu į likusio pasaulio reikalus. Dėl to ant Naujosios Zelandijos niekas nepyksta, jai negrasina teroristiniais aktais ar tankų atnešamu išvadavimu ir taika.
Musulmonų bendruomenė čia mažytė, juodaodžių beveik nėra, maoriai nėra agresyvūs, o baltieji daro nusikaltimus nebent girti. Tačiau šalyje yra didelė kinų bendruomenė. Kinai sudaro apie dešimtadalį šalies populiacijos.
Taigi, kas jau tikrai mėgsta Naująją Zelandiją, tai kinai. Tačiau jie nevažiuoja čia netvarkos daryti, kaip kitur. Dauguma jų yra puikiai įsikūrę, nors ir dirba neprestižinius darbus, gyvena neblogai ir puikiai jaučiasi.
Beje, ir pati Naujoji Zelandija labai suinteresuota išlaikyti gerus santykius su Kinija, nes į šią šalį eksportuoja daugumą savo prekių.
Kainų šoko nepatirsite, o po šalį keliausite lėktuvais
Prekių ir paslaugų kainos Naujojoje Zelandijoje yra panašios kaip Vakarų Europoje. Pagal kainas tai – ne Anglija, ne Norvegija, bet labiau Prancūzija ar Ispanija. Kiek brangesnė gal automobilių nuoma, bet žinant, kad be jo Naujojoje Zelandijoje keliauti labai nepatogu, tai gana normalu. Mažo automobilio nuomos paros kaina siekia 75 eurus.
Kadangi šalis didžiulė, populiariausia keliavimo priemonė šalyje yra lėktuvai. Vidinių skrydžių kainos yra nedidelės ir neretai net mažesnės nei autobusų ar traukinių. Dėl to zelandiečiai daug skraido.
Kartais įmanoma rasti labai pigių autobuso bilietų, netgi už vieną dolerį, tačiau dažniausiai tai būna naktiniai reisai ir juos reikia užsakinėti anksti. Bet kokiu atveju pasirinkimas jums duotas.
Kaip mums su kompanija sekėsi keliauti po pasaulio kraštą, sužinosite kitose pasakojimų apie Naująją Zelandiją dalyse. Mums jau metas ruoštis išlipti. Po keturiolikos valandų skrydžio „Air China“ laineris leidžiasi Oklande – toliausiai pasaulyje nuo Vilniaus esančiame milijoniniame mieste.
