„Mums labai geras sezonas! Bet gal dėl to, kad rajonas neturi viešbučių, kurie šiemet stokojo užsienio poilsiautojų, bet turime apgyvendinimo įstaigų, kaip kaimo turizmo sodybų, kempingų. Juos paprastai mėgsta vietiniai turistai, o jų šiemet netrūko“, – teigė Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro vadovė Daiva Buivydienė.
Išskirtinumas – įdomūs maršrutai
Prieš kelerius metus Klaipėdos rajonas kvietė pakeliauti Sveikatos takais pajūryje. Pasiūlydami šiuos sužymėtus maršrutus, turizmo specialistai tarsi pataikė į dešimtuką. Užslinkusi pandemija parodė, kad keliautojų įpročiai keičiasi ir jie vis dažniau ieško aktyvių pramogų kur po atviru dangumi.
Taip kartu su devyniomis savivaldybėmis buvo sudaryti šv. Jokūbo kelio maršrutai. Per vakarų Lietuvą driekiasi apie 460 km piligrimų takų. Juos paruošti padėjo ir tikinčiųjų bendruomenės. Maršrutai pristatyti praėjusiais metais, o šiemet stebėta, kaip pėstieji renkasi keliones.
Ypač populiarios šv. Jokūbo kelio atkarpos pajūryje ir Kretingoje, kur jis driekiasi per vietos vienuolynus ir bažnyčias.
„Iš keliautojų dažniausiai išgirstame vieną klausimą: kaip gauti piligrimų pasą. Asociacijos užsakėme pagaminti papildomai“, – pridėjo D.Buivydienė.
Neseniai paskelbta apie naują maršrutą – Paukščių takais. „Tik paskelbėme, o jau matome susidomėjimą. Vadinasi, tie takai nėra tik popieriui, tai tikra“, – pridėjo Klaipėdos rajono TIC vadovė. Tai išskirtinis pažintinis pėsčiųjų maršrutas į saugomą teritoriją – Kliošių kraštovaizdžio draustinyje esančią Tyrų pelkę.
Ko vis dėlto dažniausiai ieško keliautojai Lietuvoje. Į šį klausimą atsakė naujienų portalo „We love Lithuania“ įkūrėjas Simonas Rudaminas. Anot jo, dažniausiai ieškoma kokybės. Atvykėliai jau nori gauti daugiau nei vien nakvynę: jiems reikia visko vienoje vietoje. Ne tik nakvynės, bet ir pramogų, galimybės pavalgyti. „Tiesa, planuoti ir numatyti šiuo metu yra sudėtinga. Paprastai tik po naujųjų žmonės pradeda rezervuoti vietas kitai vasarai“, – pasakojo D.Buivydienė.
Į Dreverną – ragauti vikingų patiekalų
Viena tokių vietų – Dreverna. Muziejumi, uosteliu, kempingu garsėjantis kaimas tapęs ir turistų pamėgta vieta. Vasarą surasti vietą nakvynei jau buvo sudėtinga.
Atvykėliams neseniai pasiūlyta ir naujovė – Edukacijos namuose vikinginio laikotarpio patiekalų rekonstruktorė Edita Nurmi kviečia grupes pamatyti, kaip IX–XII amžiuje buvo gaminamas maistas, paragauti jo. Išgirsti, kaip viduramžių žmonės sugebėjo patiekalus kuo ilgiau išlaikyti tinkamus vartoti ir kuo gardino duoną. Visi patiekalai gaminami po išsamios archeologų tyrimų. Štai vienas patiekalas gaminamas pagal radinį Kukuliškių piliakalnyje: saldi košė, pagaminta iš sorų, spanguolių medaus, riešutų ir sviesto. Duoną edukacijos dalyviai kviečiami išsikepti iš miežinių miltų, alaus mielių ir dilgėlių tešlos.
Kitąmet Drevernoje bus galima pasigrožėti ir unikaliu sodu, kuris pakeltose lysvėse dygsta iš, kaip pasakojo Edita Nurmi, senovinių sėklų, gautų iš genofondų, arba iš nacionalinių botanikos sodų. „Tai senoviniai augalai, naudoti maistui“, – priduria E.Nurmi.
Lysvėse jau matomi daigai, tačiau laivo formos sodą visiškai užbaigti planuojama kitąmet.
