Tiesa, keliaujant iki Pietų Amerikos yra viena sunkiai įveikiama kliūtis – Darien Gap. Tai bene sunkiausiai pravažiuojamas ruožas pasaulyje. Džiunglės tokios tankios, o žemė tokia minkšta, kad net ir XXI amžiuje joks kelias nejungia Panamos su Kolumbija.
Įveikusių Darien Gap skaičius gerokai mažesnis už alpinistų įkopusių į Everestą.
Šalia itin sudėtingų gamtos sąlygų dar pridėti galima ir Kolumbijos FARC grupuotes, kurios siautėja džiunglėse. Vienas neteisingas posūkis – ir iki gyvenimo pabaigos gali tekti fasuoti kokainą.
Įveikusių Darien Gap skaičius gerokai mažesnis už alpinistų įkopusių į Everestą, o didžioji dalis keliautojų – su išskirtiniu pasiruošimu ir, dažnai, karo patirtimi.
Tačiau kas nori, visada randa būdų įveikti visas kliūtis. Automobilį į pietus galima išsiųsti laivu iš Kosta Rikos arba susirasti keltą Karibų jūroje, plukdantį iš Panamos miesto į Kartageną.
Amerikoje šis maršrutas yra gana populiarus. Pravažiuoti visą Ramiojo vandenyno pakrantę nuo Aliaskos iki Patagonijos traukia ne tik pakeliui sutinkami nuotykiai, bet ir galimybė kelionę įveikti praktiškai nemokamai.
Automobilių kainų skirtumai tokie dideli, kad Šiaurės Amerikoje ar Kanadoje įsigytą automobilį pardavus, pavyzdžiui, Argentinoje pinigų liks dar ir lėktuvo bilietui atgal į šiaurę. Jeigu tik norėsis grįžti, žinoma.
Tačiau ne be reikalo filmuose hiperbolizuojamas DMV (lietuviškos „Regitros“ analogas JAV) nelankstumas – jeigu šia įstaiga nuolat skundžiasi amerikiečiai, europiečiui ten vien išsiaiškinti, ar jis galėtų registruoti automobilį, yra beveik neįmanoma.
Nors galima įsigyti automobilį ir per daug nesureikšminti dokumentų, važiuojant toliau į pietus gali kilti problemų kertant sienas. Tuo tarpu Kanadoje, Britų Kolumbijoje užtenka turėti vairuotojo pažymėjimą ir adresą draudimui. Kelios valandos – ir automobilis jau pasiruošęs kirsti sienas.
Jeigu esi europietis, automobilį savo kelionei per Šiaurės Ameriką geriausia pirkti Britų Kolumbijoje. Kodėl? Štai penkios priežastys:
1. Kanados doleris. Taip jau yra, kad šiandieninis dolerio kursas yra itin neparankus, tad Kanadoje analogišką automobilį galima nusipirkti žymiai pigiau. Ar dar reikia kitų argumentų? Taip? Prašom.
2. Draudimas ir registracija. Britų Kolumbijoje automobilių registraciją ir draudimą prižiūri Britų Kolumbijos Draudimo Korporacija (ICBC, www.icbc.com), taigi svarbiausias kriterijus visiems BC keliuose važinėjantiems automobiliams – galiojantis draudimas.
Viskas, ko reikia draudimui – tai adresas Britų Kolumbijoje. Blogiausiu atveju galima susitarti, kad draudime būtų nurodytas pardavėjo adresas. Europietiškas vairuotojo pažymėjimas tinka kuo puikiausiai, be to, galima paprašyti draudimo kompanijos Lietuvoje pateikti raštą apie vairuotojo draudimo istoriją.
Taigi, vos pusvalandis draudimo brokerio biure ir jau turi legalų automobilį su draudimu ir numeriais.
3. Motorinių transporto priemonių pardavimo tarnyba. Automobilių pardavėjai Britų Kolumbijoje yra licencijuojami, tad apie jokius odometro parodymų keitimus nėra net kalbos.
Jeigu pardavėjas neatskleidžia visos informacijos apie automobilį – jis rizikuoja prarasti licenciją. Tai sukuria papildomo saugumo pirkėjui. MVSA (www.mvsabc.com) taip pat galima pasitikrinti automobilių prekeivio statusą, jo licencijos galiojimą.
Tai padeda sutaupyti laiko perkant automobilį kelionei – nemažai galima padaryti dar prieš padedant koją ant žemės Kanadoje.
4. Carproof. Kiekvienas automobilis turi (ar bent jau privalėtų turėti) visą savo istoriją internete. Remontai, registracija, avarijos, įsilaužimai ir panašiai. Kiekvienas pardavėjas gali pateikti parduodamo automobilio istoriją internete, o jeigu jos nėra – rinkis kitą automobilį!
5. Kempingavimo įpročiai. Gana nemažai Britų Kolumbijos gyventojų renkasi namelius ant ratų ne tik atostogoms, bet ir gyvenimui. Nemažai jų kemperius įsigija žiemos sezonui ir parduoda pavasarį. Kiti perka vasarai ir parduoda rudeniop. Jeigu automobilyje norisi ir gyventi – tai puiki vieta susirasti namą ant ratų.
Pridursiu, kad automobilį galima nesunkiai susirasti dar Lietuvoje, pasinaudojant skelbimo portalais. Tiesa, norint šiek tiek daugiau saugumo patogiau būtų ieškoti ne privačių asmenų, bet įmonių parduodamų automobilių.
Aš kelionei į Meksiką internete susiradau „Ford F350“ sunkvežimį. Šešios sėdimos vietos buvo didelis privalumas, nes tilpo visa krūva draugų. Kėbulas pakankamai ilgas banglentėms, lovai ir kitiems daiktams, o keturi varomi ratai garantuoja, kad pasieksime net tolimiausius žemės kampelius.
Sumokėjus rezervacijos mokestį Kanadoje užtrukau kiek mažiau nei tris valandas, kad apžiūrėčiau automobilį, susitvarkyčiau dokumentus, draudimą ir būčiau pasiruošęs kelionei.
Tiesa, kaip puikiai veikiančios sistemos įrodymas – EGR aušintuvo remontas. Nuvažiavus mažiau nei 500 km, sunkvežimis pradėjo skleisti baltus dūmus. Tad teko ieškoti autoserviso.
Po remonto jau JAV susisiekus su pardavėju be didesnių ceremonijų man pasiūlė kompensuoti daugiau nei pusę remonto kaštų, arba beveik 10 proc. automobilio vertės ir iškart grąžino pinigus į kreditinę kortelę. Žinant lietuvišką prekybos automobiliais specifiką – skamba utopiškai!
Mūsų kelias šįmet veda į Žemutinę Kaliforniją (Baja California) Meksikoje, o kur baltasis sunkvežimis važiuos toliau sekite „Pasaulis kišenėje“ ir www.spotas.lt.
