„Kelionių akademijos“ egzotinių kelionių ekspertai šį kartą jums nori pristatyti pietinę Australijos pakrantę ir žymųjį vandenyno kelią. Todėl prieš jūsų akis – gražiausių Didžiojo vandenyno kelio kampelių sąrašas.
Bells paplūdimys
Pažintį su Australijoje esančius Didžiuoju vandenyno keliu siūlome pradėti nuo jo rytinės dalies. Po truputį keliausime link vakarų ir aptarsime gražiausius šioje pakrantėje esančius kampelius. Taigi, visai netoli Torki miesto slepiasi pirmasis vertas dėmesio objektas – Bells paplūdimys. „Banglentininkų rojus“ – taip dažnai įvardijamas šis paplūdimys. Auksinio smėliuko juosta, skardžiai, aplink žaliuojanti augalija ir, žinoma, didžiulės bangos – tai vieta, kurioje laikas tarytum sustoja. Bells paplūdimys lyg magnetas traukia banglenčių sporto profesionalus – čia netgi organizuojamos įvairios rungtynės. Tačiau net jeigu ir nesate bangų gaudymo entuziastas, Bells paplūdimys jus sužavės savo gaiviu oru, puriu smėliuku ir didingais vandenyno vaizdais.
Aireys Inlet miestelio švyturys
Aireys Inlet – tai nedidelis pakrantės miestelis, įsikūręs visai šalia Didžiojo vandenyno kelio, greta siauros įlankos. Nors vietinių gyventojų šiame miestelyje gyvena šiek tiek mažiau nei tūkstantis, žmonių čia netrūksta: didelė dalis iš jų – banglenčių sporto aistruoliai, mat Aireys Inlet paplūdimys gali pasigirti didelėmis bangomis. Kiti – keliautojai, norintys išvysti miestelio pažibą – švyturį.
Švyturys šioje vietoje pastatytas dar 1891 m. Jo aukštis – 34 metrai. Keliautojai, norintys apžiūrėti švyturį, užkilti į jo viršų ir sužinoti apie švyturio valdymo subtilybes – turi tokią galimybę, mat nuo 2005 m. čia organizuojami pažintiniai turai. Bene labiausiai visus džiugina nuo švyturio atsiveriantys vaizdai – vandenyno horizontas, tolumoje plaukiantys laivai, pakrančių uolos. Apžiūrėti panoramą galima 360 laipsnių kampu – peizažas išties nepaprasto grožio.
Otvėjaus nacionalinis parkas
Otvėjaus nacionalinis parkas (Great Otway National Park) – tai net 103 km² ploto saugoma gamtos teritorija, esanti Australijoje, Viktorijos valstijoje. Dalis jos driekiasi palei Didįjį vandenyno kelią, dėl šios priežasties, keliaujant vaizdingąją pakrante, būtų nuodėmė neužsukti į šį nacionalinį parką.
Otvėjaus nacionalinis parkas garsėja savo turtinga ekosistema: nuo laukinių paplūdimių ir uolėtų pakrančių, iki drėgnųjų miškų, krioklių, paparčiais apaugusių įgriuvų, ežerų. Keliautojams, šiame parke, siūlomi įvairūs turai: žygiai pėsčiomis, pasivažinėjimai kalnų dviračiais, jodinėjimas, irstymasis valtelėmis. Ir tai dar ne viskas! Rengiamos ir specialios ekskursijos, kurių tikslas – stebėti laukinius gyvūnus. O jų šiame parke tikrai nestinga. Žavingosios koalos, ančiasnapiai, oposumai, dėmėtosios sterbliakiaunės, galybė įvairiausių rūšių paukščių... O geriausia tai, jog norint pamatyti laukinį gyvūną net nebūtina labai stengtis – jų čia knibždėte knibžda!
Apolo Bėjus
Keliautojai, kurie jau yra važiavę Didžiuoju vandenyno keliu, kone vienbalsiai sako: „Skubėti tikrai neverta“. Pamatote įstabų peizažą – sustokite ir pasigrožėkite. Randate žavią pievelę – prisėskite ant žolės ir surenkite pikniką. Pasiekiate nedidelį miestelį – pasivaikščiokite po jį, užsukite į vietinį restoraną, aplankykite paplūdimį.
Vienas iš tokių pakrantėje esančių miestelių – Apolo Bėjus (Apollo Bay). Kaip ir daugelis šiame kelyje esančių miestelių, Apolo Bėjus – kurortas, į kurį atvyksta daug banglenčių sporto entuziastų. Tačiau tai dar ne viskas – miestelyje gausu įvairiausių suvenyrų, meno dirbinių parduotuvėlių. Šeštadieniais čia veikia didžiulis turgus, kuriame galima įsigyti šviežių jūros gėrybių, vaisių ir daržovių, vietinių ūkininkų produkcijos. Taip pat šiame miestelyje netrūksta šaunių restoranų, siūlančių paragauti gardžių patiekalų bei kavinukių, kuriose galima pasimėgauti išties gardžia kava ir kepiniais.
Apolo Bėjaus apylinkėse gausu žygeiviams skirtų kelių, o visai čia pat prasideda ir mūsų jau aptartojo Otvėjaus nacionalinio parko teritorija. Todėl pasivaikščioti ir pasigrožėti atsiveriančiais vaizdais čia tikrai yra kur! Ir tai dar ne viskas: Apolo Bėjuje viešintys keliautojai gali leistis ir į banginių stebėjimo turus. Šie didingi vandens gyvūnai šalia miestelio krantų būriuojasi žiemos ir pavasario mėnesiais. Juos apžiūrėti galima plaukiojant laiveliais, o kartais, jeigu pasiseka, – tiesiog stoviniuojant pakrantėje.
Dvylika apaštalų
Jau ne kartą užsiminėme, jog Didysis vandenyno kelias – be galo vaizdingas. Tačiau dar neminėjome, jog šalia jo stūkso ir vienas iš Australijos pasididžiavimų – Dvylika apaštalų (Twelve Apostles). Tai – natūraliai susiformavusios kalkakmenio uolos, kurios kyšo iš vandenyno, visai netoli pietrytinės Australijos krantų.
Įdomu tai, jog iki pat 1922 m. šios, iš vandens kyšančios įmantrių formų uolienos, vadintos „Kiaule ir paršeliais“. Taip, būtent tokiu pavadinimu buvo žinomas šis įstabus gamtos kūrinys! Tačiau 1950 m. nuspręsta uolas pervadinti. Keisčiausia tai, jog tuo metu uolų buvo ne dvylika, o devynios. Likusios trys jau buvo dramatiškai nugarmėjusios į vandenį. 2005 m. nugriuvo ir dar viena uola, tad pavadinimas „Dvylika apaštalų“ – kiek apgaulingas, mat keliaujant Didžiuoju vandenyno keliu galima pasigrožėti tik aštuoniomis išlikusiomis uolomis, kurių kiekviena maždaug 50 m aukščio. Tačiau nepaisant to, peizažas išties nepaprasto grožio. Dvylika apaštalų – viena iš daugiausiai fotografuojamų Australijos vietų.
Loch Ard tarpeklis
Vos už 5 min kelio automobiliu nuo Dvylikos apaštalų, keliautojus pasitinka dar vienas didingas gamtos kūrinys – Loch Ard tarpeklis. Loch Ard – tai 1878 m. iš Londono į Melburną plaukęs laivas. Deja, savo tikslo jis nepasiekė – laivas sudužo visai netoli Australijos krantų, šalia įstabaus grožio tarpeklio, kuris vinguriuoja tiesiai į jūrą. Išsigelbėjo vos du laivu plaukę žmonės, kurių vardai buvo Tomas ir Eva. Dėl šios priežasties, viena tarpeklio pusė pavadinta Tomo, kita Evos vardu, o bendras šios gamtos paminklo pavadinimas – Loch Ard.
Tarpeklis driekiasi visai šalia Didžiojo vandenyno kelio. Tarp dviejų nuo kranto į vandenyną vingiuojančių uolų slypi nedidelis smėlio paplūdimys, o apylinkėse gausu takelių, nuo kurių tarpeklis atsiveria vis naujomis perspektyvomis.
Londono arka
Vos 15 km atstumu nuo žaviojo tarpeklio stūkso ne kas kitas, o Londono arka (London Arch). Tai – vandenyno apsupta arkos formos uola, esanti visai greta žemyno krantų. Įdomu tai, jog ilgą laiką ši uola vadinta Londono tiltu (London Bridge) ir turėjo ne vieną, o dvi arkas. Tačiau 1990 m. viena iš arkų, buvusi arčiau kranto, įlūžo ir nutrupėjo į vandens gelmes. Įlūžusi arka seniau atlikdavo tilto funkciją – jos viršumi buvo galima nueiti iki pat uolos krašto. Arkai sutrupėjus ant uolos liko įkalinti du turistai. Laimei, nei vienas iš jų nenukentėjo – žmonės buvo išvaduoti, o uola – pervadinta.
Kelionių akademija – ieškantiems kelionių į Australiją.
