Kelionė į Karaliaučių: pamokos, kaip elgtis ir ko nedaryti Rusijos pasienyje

Nors ir labai vėluodama, praktiškai be normalaus pavasario, į mūsų amžinai niūrų Marijos kraštą pagaliau atėjo vasara. Užsilaukėme čia jos nevaikiškai, bet jau panašu, kad turime. Ir ta pandemija kuriam laikui prislopo, tad galimybės padoriau pakeliauti atsivėrė. Užgimė žalias pasas, kas tarsi rodo, jog viskas eina geryn ir netrukus bus galima keliauti beveik be apribojimų. Sakau beveik, nes aišku, ne visiems bus taip, o tik pasiskiepijusiems, persirgusiems ar pasidariusiems testus.
Kelionė į Kaliningradą
Kelionė į Kaliningradą / V.Mikaičio nuotr.

Aš irgi ėmiau galvoti, kur čia nurūkus, tačiau kol kas esu tik priėmęs žemo starto poziciją, bet dar nestartavęs, nes noriu keliauti kur nors įvairiau, ne tik po Europos Sąjungą. Kadangi kitos kelionių kryptis su atlaisvinimais juda dar vangiau nei ES, tai ir laukti reikia ilgiau.

Suprantama, kad ir kaip norėtųsi, šią vasarą tokio kelionių laisvės gėrio, kuris buvo prieš pat pandemiją, dar nebus. O tada, pamenu, buvo absoliutus kelionių siautulys, keliavau kaip išprotėjęs tais metais. Viena tokių vasaros savaitgalio kelionių buvo prie Kaliningrado srities jūros.

Išgirdęs, kad sritis ėmė išdavinėti elektronines nemokamas vizas, aš turbūt buvau vienas pirmesnių, pasinaudojęs šiuo palengvinimu ir nuvykęs į tą tokį artimą atstumu, tačiau tokiu tolimu pasiekiamumu, mentalitetu bei draugiškumu tapusį kraštą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų