Kodėl būtent į Lvovą? Nes jame pigu. Lvove galima ilsėtis, linksmintis bei šviestis, nerizikuojant atimti iš šeimos sotesnį kąsnį. Lvovas tai vieta, kurioje statistinis lietuvis gali jaustis turtingu žmogumi. Ukrainoje visur pigu, pasakysite jūs ir būsite teisūs. Todėl dar kartą – kodėl Lvovas?
Lvovas tai vieta, kurioje statistinis lietuvis gali jaustis turtingu žmogumi.
Nes jame dar ir gražu. Tai gražus, senovinis ukrainietiškas miestas su gerai išlaikytu ir gražiai sutvarkytu senamiesčiu.
Kai bendra Lietuvos ir Lenkijos valstybė buvo padalyta, Lvovas atiteko Austrijos imperijai, o tai lėmė, kad miestas yra artimesnis europietiškajam nei rusiškajam pasauliui. Dėl to, skirtingai nei kitų Ukrainos didmiesčių, Lvovo senamiesčio architektūra labiau mena Vilniaus, Krokuvos ir kitų Europos miestų dvasią.
Ir svariausia priežastis – tiesioginis ir nebrangus skrydis. Anksčiau norint nuvykti į Lvovą reikėjo visą dieną važiuoti per Lenkiją, ilgai stovėti pasienyje ir dar kažkiek kratytis baisiais Ukrainos keliais. Nenuostabu, kad į Lvovą vyko tik labai ten norintys patekti turistai.
Dabar ukrainiečių oro linijos turi naują reisą iš Vilniaus. Šis reisas vykdomas savaitgaliais ir yra sukurtas taip, kad vilnietis, pabaigęs penktadienio darbus, atsipūstų, susimestų į kuprinę būtiniausius daiktus ir šautų į oro uostą pasiruošęs linksmam savaitgaliui. Ne toks patogus yra atgalinis skrydis, kuris vykdomas sekmadienio vidurnaktį, todėl pirmadienio rytas darbe gali būti nelengvas. Tačiau ko tik nepadarysi dėl gero savaitgalio.
Girtas lėktuvas ir pirmas įspūdis ukrainietiškame Las Vegase
Lėktuvą į Lvovą aš pavadinčiau „girtu lėktuvu“, nes jau skrendant į priekį daug kas buvo girti. O sekmadienį tie patys girti skrido atgal. Toks įspūdis, kad Lvovas lietuvaičiams tapo amerikietišku Las Vegaso variantu, į kur plūstama pasilinksminti savaitgaliais.
Tik paskelbus maršrutą skrydžių kainos buvo labai pigios – bilietus į abi puses galėjai nusipirkti už 30 eurų. Dabar, kai maršrutas sparčiai išpopuliarėjo, bilietai jums kainuos apie 80 eurų. Tačiau ir tai nėra brangu.
„Laba diena“, – sveikinamės rusiškai parduotuvėje. „Labas“, – ukrainietiškai ir nedraugiškai atsako pardavėja. Viską iškart suprantame ir skubame gerinti situaciją.
„Slava Ukraini“, – bandome taisytis, ir tai suveikia kaip balzamas. „Herojam slava“, – atsako, nusišypso, ir situaciją galime laikyti pagerinta. Toliau galima kalbėtis rusiškai be jokių kreivų žvilgsnių.
Tokia situacija Lvove yra labai dažna. Nesakau, kad nuolatinė, bet beveik kiekviename žingsnyje. Tai pats patriotiškiausias didmiestis Ukrainoje, tikras ukrainiečių kalbos bastionas. Rusiškai čia moka beveik visi, tačiau nekalbės šia kalba su tavimi iš principo ir į visus tavo klausimus, užduotus rusiškai, atsakys ukrainiečių kalba.
Ir tik tada, kai parodysi nesąs rusakalbis arba iškart pasisveikinsi jų standartiniu Ukrainos pašlovinimu, miestiečiai atsileis ir nesunkiai pereis prie rusų kalbos.
Galima bandyti kalbėti angliškai, bet rezultatai nebus stulbinantys. Lvove angliškai kalba mažai kas, išskirtinai tik tam tikra jaunimo dalis. Per savaitgalį, praleistą Lvove, teko nemažai šnekėti angliškai, bet tik su lenkais, kurie čia Lvove sudaro turbūt tris ketvirtadalius iš visų miestą lankančių turistų.
Lenkai čia jaučiasi kaip namie, nes Lvove kalbama lenkų kalba, kurią Lvovo gyventojai moka, arba apsimeta, kad moka. Apsimesti nesunku, nes lenkų ir ukrainiečių kalbos labai panašios, kur kas panašesnės nei lietuvių su latvių. Lenkų kalba Lvove yra girdima labai dažnai.
Ko gi tie lenkai taip plūsta į Lvovą? Ogi to paties kaip ir lietuviai – pigiai ir linksmai praleisti savaitgalį. Kadangi Lenkija yra čia pat, jie daugiausia atvyksta automobiliais ir savaitgaliais „uždominuoja“ senamiesčio gatvelėse.
Kalbant apie Lvovo kainas, viskas prasideda jau nuo kainų lėktuve. Nepamenu tų laikų, kai pusės litro alaus skardinė lėktuve kainuotų 2 eurus. Gal ne be reikalo nepamenu, gal tokių laikų net ir apskritai nebuvo? Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad Ukrainos oro linijos turi kelias tokias ukrainietiško alaus skardines, kurias greitai parduoda, o toliau jau pardavinėja gerokai brangesnį importinį alų. Šitą ukrainiečių triuką jau anksčiau esu pastebėjęs.
Senamiesčio kavinėse puslitris alaus kainuoja apie 1,5 euro. Šimtas gramų degtinės – apie 2 eurus. Keli tokie stikliukai, užgeriant ukrainietišku alumi, ir visas Lvovas jau jums po kojomis. Puodelis kavos aukštesnio lygio kavinėse kainuoja apie eurą. Švediško stalo pusryčiai aukštesnio lygio viešbutyje kainuoja apie tris eurus. Pietūs senamiesčio restoranuose gali prasidėti nuo šešių eurų.
Tolstant nuo senamiesčio viskas darosi dar nuostabiau. Kainos krinta, priklausomai nuo atstumo nuo jo. Kiek paėjus, bokalas alaus jau kainuoja eurą, puodelis kavos – 70 euro centų, o paėjus dar toliau – kainos dar žemesnės. Parduotuvėse šios gėrybės apskritai beveik nemokamos. Pusė litro degtinės kainuoja maždaug 3 eurus.
Mūsų apartamentai buvo netoli centrinės miesto turgavietės, todėl buvo patogu valgyti šalia namų esančioje kavinėje, kurioje lankosi tik vietiniai. Sriuba ir karštas patiekalas kainavo 1,5 euro. Tai atrodė kažkoks kosmosas: neatsiminiau tų laikų, kai galėjau normaliai papietauti už tokią sumą.
Žodžiu, savo šeimininką pagirdyti ir pamaitinti Lvove lietuvio piniginė išgalės per daug neišsituštindama.
O kaip su nakvyne? Čia kainų kontrastas jau nėra toks didelis. Mes nuomojome nedidelius dviejų kambariukų apartamentus ramiame ir kiek nutolusiame nuo miesto centro rajone už 24 eurus parai. Tai nebuvo pigiausia kaina, nes net miesto centre galima gauti apartamentus už 20 eurų parai. Juose paprastai būna ir virtuvė, bet kur jau čia gaminsi maistą atvykęs tik savaitgaliui ir kai valgyti mieste yra taip pigu.
Viešbučių kainos yra kiek didesnės ir labai skiriasi. Dar vienas dalykas, tarsi medumi tepantis lietuvio piniginę – transporto kainos. Jos tokios mažos, kad net gėda garsiai minėti. Bet susikaupsiu ir tą padarysiu – tramvajaus bilietėlis kainuoja 30 euro centų. Mes tramvajumi nesinaudojome, nes leidome sau prabangą visur važinėti taksi.
Apie taksi kainas, nuotykius ir lankomus objektus Lvove plačiau – kitoje dalyje.
