Autoriaus filmus galima rasti Youtube, sekite naujienas Facebook, o daugiau straipsnių – tinklaraštyje Journey.lt.
Oro uoste šoku į krovininio automobilio kėbulą ir vykstu kaimelio link. Oras geras, nebelyja, jaučiuosi kaip kabriolete. Žinoma, užsuku į vietinį turgų apsižiūrėti. Nusiperku šviežių vaisių ir daržovių. Į savo pilvą „susileidžiu“ dešimt pasiflorų. Jie čia labai saldūs.
Gatve, matau, eina minia žmonių (apie du šimtai asmenų). Pasiklausinėjęs išsiaiškinau, kad neseniai vyko muštynės, ir vienas vaikinukas užmušė kitą. Dabar visa giminė ir draugai surinko kuo didesnę minią ir eina pas kaltininko tėvus prašyti užmokesčio už nužudytąjį. Jeigu pinigų negaus, kentės kaltininko galva…
Toliau laukia septynios valandos valtimi. Kaip tyčia oras vėl suprastėja. Vieną valandą šviečia saulė, o kitą jau lyja lietus. Ir taip visą dieną. Tačiau oras šiltas, todėl nebaisu.
Plaukiant motorine valtimi ant kranto matosi stovintys vietiniai gyventojais. Vieni mojuoja, kiti žvejoja. Tačiau visi pasižiūri, kas per baltas veidas šmėžuoja valtyje. Ant kranto stovi mediniai nameliai, uždengti palmių lapais. Jei nesigirdėtų motorinės valties garso, o užpakalis nevirstų mediniu, tai šios 7 plaukimo valandos būtų tikras meditacinis poilsis. Guli sau valtyje, vanduo raibuliuoja, šalia keičiasi džiunglės, skraido paukščiai, vairuotojas išlipęs stumia užklimpusią seklumoje valtį, šviečia saulė – kas gali būti geriau.
Meditacija ir poilsis baigėsi, atvykau į patį šlykščiausią gyvenime matytą kaimą – Mabul.
Čia stovi ant polių pastatyti mediniai nameliai. Po jais purve kapstosi kiaulės. Visi takai – vien purvas ir dumblas. Kadangi kasdien lyja, vietiniai tinginiai nedrenuoja, nesitvarko, todėl visur tikra kiaulidė.
Visus vienodus medinius namelius pastatė valdžia, norėdama ištraukti Korowai genties atstovus iš džiunglių. Grįsdama tuo, kad miestelyje gaus švietimą ir medicininę priežiūrą. Namelius valdžios atstovai pastatė neatsižvelgdama į žmonių poreikius. Todėl jie savo jėgomis turėjo prisistatyti virtuvę, tualetą ir dar reikiamus kambarius. Virtuvėje gamina, ir pro grindų skyles meta maisto likučius tiesiai kiaulėms. Panaši ir tualeto situacija. Apie muses net nekalbu…
Kaimelio mokykla ir medicinos punktas standartiškai užkaltomis durimis. Mokytojų nėra, o pas seselę jau seniai niekas neina, nes nuo to laiko, kai mirė keletas žmonių, dingo pasitikėjimas ja. Genties atstovai mano, kad ji išrašo blogus vaistus ir yra nekompetentinga.
Žodžiu, šlykštu ir lauke, ir namuko viduje, tačiau nusprendžiu eiti pasivaikščioti, kol dar nėra tamsu. Reikia pramankštinti suakmenėjusią „minkštąją“. Apeinu keletą gatvelių, žmonės atrodo draugiški, kažko klausia, bet nieko nepavyksta suprasti. Vaikai po truputį prie manęs įsidrąsina. Nakčiai savo čiužinuką užsidengiu tinkliuku, nes labai kanda uodai, ir einu miegoti.
12 valandą nakties mane prižadina garsi muzika, sklindanti iš lauko. Kažkoks erelis pasileido muziką ir groja visam kaimui. Pagulėjau šiek tiek, bet supratau, kad neužmigsiu. Nuėjau pas šeimą, kurios namuke apsistojau. Tačiau visi jos nariai miegojo. Bandžiau tyliai prižadinti, tačiau visi buvo labai kietai įmigę. Nusprendžiau, kad nueisiu pats. Apsiaviau guminius batus ir nuėjau pusnuogis į kitą namuką.
Muzika groja visu garsu, į vidų be leidimo nejauku lįsti. Todėl nuėjau dar į trečią namuką, nes ten mačiau šviesą. Gestais parodžiau, kad paprašytų kaimyno pritildyti muziką. Tie šūksniais išsikvietė nusikaltėlį, ir jis su nepasitenkinimo gestais visiškai išjungė muziką. Grįžau į savo namuką patenkintas, kad nebuvau sukandžiotas mašalų ir priluptas, ir vėl ramiai atsiguliau. Po 5 minučių prasidėjo tropinė liūtis. Ir pabandykite užmigti, kai toks kiekis vandens barbena į skardinį stogą virš galvos…
Kitą dieną beveik neišsimiegojęs pradedu naują žygį į džiungles. Ekspedicijos dalyvių skaičius auga akyse. Pagrindinės nešikės yra moterys. Kadangi vyrai visiškai neduoda joms pinigų, todėl pačios jų turi užsidirbti. Jos turi išlaikyti ir vaikus, tai joms ypač svarbu. Vaikų vyrai taip pat neprižiūri, todėl privalo juos vestis į džiungles kartu su savimi. Vienas 4 m. vaikas užpykęs ant mamos ir rodydamas nepasitenkinimą švaistosi mačete bei taikosi įkirsti mamai, kai ji nemato. Pribėgusi kaimynė spėja atimti mačetę.
Visą ekspedicijos mantą neša 10 žmonių, o kartu keliauja dar penki vaikai. Viena moteris netgi nešasi tris krepšius ant nugaros. Viršutiniame maiše kabo kūdikis, po juo vyresnis vaikas, o apačioje ekspedicijos krepšys. Aš einu su maža kuprinėle. Atrodo absurdiška, nes galėčiau pats neštis. Tačiau ji yra įpratus po džiungles vaikščioti su vaikais ir tai daro bene kasdien. Nešdama mano nešulį ji uždirbs tris kartus daugiau per dieną, negu eidama su vaikais į mišką malkauti ir nešdama dvigubą svorį.
Visą dieną žygiuoju džiunglėmis per pelkę, šlapius rąstus. Nešikai ir vaikai eina basomis. Visi vietiniai kaip stirniukai lengvai klampoja per purvą ir rąstus. O aš su savo aplipusiais guminiais batais ir purvinomis kelnėmis vos judu, nes renku kiekvieną žingsnį. Gamta nuostabi, visur žalia ir daug smulkiosios gyvūnijos. Auga nematytų grybų ir augalų. Per pertraukėles sustojame, padalinu cigarečių, ir visi dūmina. Pats nerūkau, bet cigarečių pilnos kišenės. Visa tai darau, kad labiau prisileistų vietiniai žmonės. Su dovanomis visada lengviau.
Moteris, kuri nešėsi kūdikį ant galvos, dabar jį žindo. Tai daro atvirai atsisėdus ant kelmelio viduryje džiunglių. Po maitinimo su malonumu užsirūko, o dūmai eina tiesiai kūdikiui į veidą. Norėčiau kažką pasakyti, tačiau reikia mažiuką prie cigarečių pratinti nuo mažumės...
Į vakarą pagaliau pasiekiu savo tikslą – Korowai genties šeimą. Po visų sėdėjimų lėktuvėliuose, krovininių automobilių priekabose, valtyse ir braidymų po pelkes galiu lengviau atsipūsti! Pagaliau priėjau Korowai namelį medyje, kuris matosi jau iš kitos upelio pusės. Moralė pakelta, susijaudinimas didėja, laukiu nesulaukiu su jais susipažinti ir juos pažinti!
Kitoje dalyje: Gyvensiu nameliuose, į kuriuos lipant virpa kojos. Korowai genties racionas mano pilve. Milžiniški kirminai, iš nukirstos palmės ir pelkės vandens pagaminti blynai, taip pat kitas šaunus menu.
Autoriaus filmus galima rasti Youtube, sekite naujienas Facebook, o daugiau straipsnių – tinklaraštyje Journey.lt.
