Šiame technologijų amžiuje bene kiekviename muziejuje atrasi po didelį ekraną, kuriame, sekdamas rodyklėmis, gali ką nors apžiūrėti ar perskaityti. Tačiau Stokholmo „Junibacken“ muziejuje, kuris sukurtas remiantis Astridos Lindgren pasakomis, žavi būtent tai, kad čia nėra jokių ekranų. Miniatiūrinis pasakų pasaulis po jūsų kojomis yra ... tikras!
Skrydis per rankomis sumeistrautą pasakų pasaulį
Nuo upelio iki neva sujaukto pasakos herojaus kambario – viskas yra realu ir akivaizdu, kad tokiems magiškiems pasauliams sukurti reikėjo daugybės valandų darbo. O tiksliau – dvejų metų. Lėlių figūras sukūrė iliustratorė ir menininkė Marit Törnqvist, glaudžiai dirbusi su Astrida Lindgren.
Prie įėjimo į muziejų stovi (tiksliau – sėdi) besišypsanti garsiosios švedų rašytojos skulptūra. Ją kiekvienas gali apsikabinti ir kartu nusifotografuoti. Astrida Lindgren yra 18-a garsiausia rašytoja pasaulyje, parduota apie 144 milijonai jos knygų kopijų. Šios smulkutės švedės dėka pasaulis turi tokius personažus, kaip Pepė Ilgakojinė; Karlsonas, kuris gyvena ant stogo; Emilis iš Lionenbergo; Ronja, plėšiko dukra.
Skansenas – tai – ir muziejus, ir zoologijos sodas, ir pramogų parkas vienoje vietoje.
Visi jie ir gyvena Astridos Lindgren muziejuje, Stokholme. Šis muziejus netipinis vien tuo, kad per pasakų pasaulį jus veža mažučiai traukinio vagonai. Įsėdus į vieną iš jų telieka išsižiojus klausyti ir gėrėtis vaizdais. Per vagone įrengtus garsiakalbius skamba ištraukos iš Astridos Lindgren knygų (galite rinktis iš 16-os skirtingų kalbų, o švediškai ištraukas įskaitė pati A.Lindgren), o prieš akis atsiveria įvairios scenos. Čia Karlsonas suka ratus apie stogą, Ronja keliauja per miškų masyvus, o broliai liūtaširdžiai baimingai žvalgosi į olą, kurioje gyvena drakonas. Traukinio vagonas kyla ir leidžiasi, prieš žiūrovų akis netikėtai atsiveria durys, ir pasijunti čia susitraukęs iki nykštuko Nilso matmenų, čia vėl „paaugęs“ iki Karlsono dydžio, skriejantis virš naktinio Stokholmo.
Kelionė trunka trumpai – vos 15 minučių – tačiau palieka didžiulį įspūdį. O tada jau galima iki soties mėgautis gardumynais klegesio kupinoje kavinėje, dūkti žaidimų kambariuose, karstytis laipynėmis ir toliau savarankiškai pažinti Astridos Lindgren herojus iš knygų (muziejuje įsikūręs didžiausias mieste vaikų knygynas) ar suvenyrų, pro kuriuos nepraėję iš šio muziejaus, deja, neištrūksite.
Direktorius negali atsispirti traukinukui
Muziejuje taip pat įrengtas ir mini teatras, kuriame kartais vyksta vaidinimai. Šio muziejaus direktorius Björnas Edlundas tikina, kad vis dar pravažiuoja „Pasakų traukinuku“ po kartą per dieną.
„Taip, gal aš kiek vaikiškas, bet vis tik šis traukinukas – mūsų muziejaus širdis ir siela. Ir aš kaskart pastebiu kažką naujo! Man vis dar negana“, – sako jis.
Visai netoli „Junibacken“, toje pačioje Stokholmo „muziejų saloje“, yra Vazos muziejus, Šiaurės muziejus (kuriame pristatoma Šiaurės šalių kultūra) ir Skansenas. Skansenas – tai tarsi vietovė, kurioje sustabdytas laikas ir viskas vyksta tarsi atsukus gerą šimtmetį atgal. Tai – ir muziejus, ir zoologijos sodas, ir pramogų parkas vienoje vietoje. Jei Skanseną aplankysite vasarą, prie išvardytų pramogų dar prijunkite ir atrakcionų parką.
Šis muziejus iš dalies primena lietuviškas Rumšiškes – tačiau Skansene laikomi gyvi naminiai gyvuliai, auginami rugiai bei linai ir dirbami kasdieniai valstiečių darbai. Stūkso mokykla, malūnai, amatininkų dirbtuvės ir nedidelis miestelis, o už jų aptvaruose – rudasis lokys, vilkai, stumbrai, šiaurės elniai, briedžiai, erniai ir kiti tik Šiaurės šalims būdingi gyvūnai. Beje, šie žvėrys kasdien mėgaujasi puikia Stokholmo panorama – mat Skansenas įsikūręs pusiasalyje prieš patį miesto centrą ir dar ant kalvos.
Kalėdinis šurmulys Skansene – jau daugiau nei 100 metų
Kalėdiniu laikotarpiu (nuo lapkričio pabaigos) įvairūs atrakcionai sustabdyti ir užrakinti, tačiau vyksta kalėdinės mugės, šokiai, skamba gyva muzika, kai kuriose patalpose (mokykloje, pašte) demonstruojamas senovinis švediškas Kalėdų stalas, spragsi užkurtos krosnys. Be to, visas miestelis pasipuošia kalėdinėmis dekoracijomis.
Savaitgalį apie gruodžio 13-ą dieną švenčiama šv. Liucijos šventė. Vaikams siūloma amatininkų dirbtuvėse pasigaminti senovinių eglutės žaisliukų iš popieriaus ir šiaudų, išsilieti savo žvakę ir bent kartą sušokti šokį aplink eglutę, skambant tradicinėms švedų kalėdinėms dainoms, tokioms kaip „Lapė tipena per ledą“ („Räven raskar över isen“ – šved.)
Mugė, kurioje gausu tradicinių švediškų gėrybių, vyksta dar nuo 1903-iųjų. Ji prasideda lapkričio pabaigoje ir trunka iki pat Naujųjų metų sutikimo.
Princesė, riteris, o gal – išradėjas?
Ką dar galima nuveikti Stokholme su vaikais? Karališkuosiuose rūmuose įsikūręs šarvų muziejus, tačiau iš tiesų jame – ne tik šarvai, tačiau ir įvairūs kiti karališki apdarai. Pasigrožėję autentiškais drabužiais vaikai gali patys persirengti princese ar riteriu, žaisti, piešti ar skaityti.
Būsimiems išradėjams patiks Stokholmo mokslo ir technologijų muziejus. Čia pristatomi švedų mokslininkų atradimai, o MegaMind erdvėje galima pačiam eksperimentuoti ir galbūt net dingtelės idėja naujam išradimui, kurio pasaulis jau seniai laukė.
Stokholme gausu įvairių pramogų ir muziejų, taip pat vaikus draugiškai sutinka daugelis kavinių.
Stokholmą galima pasiekti lėktuvu arba, pasirinkus skrydį į Taliną, likusią dalį kelio įveikti keltu. Iš Talino į Helsinkį ir tuomet į Stokholmą plukdo bendrovės „Viking Line“ keltai. Juose įrengti vaikų žaidimų kambariai, mažuosius pasitinka keltų bendrovės simbolis – personažas Ville Viking.
