Ankstesniuose įrašuose minėjome, jog kiekvienas Amerikos turistinis miestelis turi bei pabrėžia savo kažkokį išskirtinumą, iš kurio vėliau išspaudžia didžiausią vertę komercine prasme.
Provinstaunas save pristato kaip ypatingai tolerantišką miestą LGBT bendruomenei, būtent dėl to jis ir yra žinomas bei populiarus visoje rytinėje pakrantėje.
Bandydami panaršyti po istoriją ir išsiaiškinti, kodėl šis miestas tapo Amerikos „homoseksualų sostine“ konkretaus atsakymo neradome. Ir patys amerikiečiai, paklausus jų, nelabai gali atsakyti, kodėl būtent taip viskas susidėliojo.
Prieš kiek daugiau nei pusę amžiaus miestelio gyventojai daugiausiai vertėsi žvejyba, o atostogas čia mėgdavo leisti įvairūs menininkai, rašytojai.
Vėliau viskas vystėsi savaime, žinoma, įsiterpiant ir politikams bei įtraukiant šį miestą į „LGTB draugiškų“ miestų sąrašą. Tokį užrašą galima pamatyti užsukus į šio miestelio internetinį puslapį ar gavus lankstinuką su žemėlapiu bei lankytinomis vietomis.
Kad pasiektume šį miestelį, esantį ant pačio pusiasalio smaigalio, tenka keliauti autobusu dvi valandas.
Važiuoti autobusu Menkių kyšulyje bet kuria kryptimi, kaip jau rašėme ankstesniuose įrašuose, kainuoja vos 2 dolerius, tad turistams ar studentams, atvykusiems pakeliauti ir padirbėti, sudarytos visos sąlygos apsižvalgyti po visą pusiasalį ir pažinti viską iš arčiau.
Standartinis žodžių junginys lydi ir šį įrašą – „kelionė neprailgsta“. Už lango vaizdai užburia, nes atrodo, kad važiuojame kopomis. Vaizdas – lyg per Nidos Didžiąsias kopas būtų nutiestas greitkelis.
Lietuvoje draudžiama apsitverti tvora išsipirktą sklypą ant ežero kranto, tai čia, Amerikoje, skirtingai nei mūsų šalyje, gali apsitverti savo paplūdimį ir dalį vandenyno.
Žiūrint į priekį matai kelią, o šonuose – milžiniškas kopas, už kurių tyvuliuoja Atlanto vandenynas bei stūkso prabangios vilos su privačiais paplūdimiais.
Taip, teisingai, privačiais paplūdimiais ir ant Atlanto vandenyno kranto. Jei Lietuvoje draudžiama apsitverti tvora išsipirktą sklypą ant ežero kranto, tai čia, Amerikoje, skirtingai nei mūsų šalyje, gali apsitverti savo paplūdimį ir dalį vandenyno.
Viešajam poreikiui palikta mažoji dalis vandenyno pakrantės. Skamba keistai? Mums – taip.
Amerikietiška kasdienybė su portugališkais prieskoniais
Į Provinstauną atvykstame vidurdienį – dieną po liepos 4-osios, JAV nepriklausomybės dienos. Amerikiečiams vis dar laisvadienis, todėl žmonių srautas centrinėje gatvėje milžiniškas.
Beje, JAV nepriklausomybės dieną dauguma amerikiečių praleidžia artimiausių žmonių aplinkoje: gamtoje ar namuose kepasi grilį, o jau kitą dieną visi kartu keliauja į gatves ir viešojo maitinimo įstaigas, tad ir toks žmonių srautas neturėtų stebinti. Verta paminėti, jog liepos 4-oji, JAV nepriklausomybės diena, Amerikoje yra viena iš didžiausių metų švenčių.
Tik išlipę iš autobuso keliaujame pasižvalgyti po miestelį, kuris nėra didelis ir turi tik vieną pagrindinę, bet ganėtinai ilgą gatvę, kurioje ir vyksta visas veiksmas.
Be vaivorykštės vėliavų galima dar pastebėti gausybę Portugalijos vėliavų.
Kaip vėliau paaiškėja, pirmieji šioje vietoje išsilaipino portugalai, tad iki šiol čia išlikusi ir išlikusi portugališka dvasia.
Centrinėje gatvėje milžiniškas srautas žmonių, kurių didžioji dalis, neslėpsime, mums neįprastas vaizdas – homoseksualios poros.
Visiškai kitokia kultūra, miestas, publika, prie kurios mes nesame įpratę.