Pas Kalėdų Senelį – jūra ir apsnigtais bėgiais
Eglė prisimena, jog pas Kalėdų Senelį jos šeima svajojo nukeliauti pastaruosius kelerius metus. Tačiau vis kas nors sutrukdydavo: šventiško šurmulio metu nebuvo kada ruoštis kelionei, o po švenčių paaiškėdavo, kad biudžetas kiek per stipriai „apkramtytas“.
Vis dėlto šių metų lapkričio pradžioje ji su vyru ir dviem sūnumis į kelionę išvyko visiškai spontaniškai – šeima nusprendė, kad būtina ką nors įdomaus nuveikti per vaikų atostogas. Ir čia prisiminė savo seną svajonę.
„Kad nukeliautum pas Kalėdų Senelį, reikia nusigauti į Suomijos miestelį Rovaniemį. Dažniausiai į jį skrendama, bet mes nusprendėme, kad tai – neįdomu. Todėl nusprendėme jį pasiekti automobiliu. Visi keturi važiavome iki Talino, tada iš Talino jau po pietų kėlėmės su keltu per jūrą, vakarop pasiekėme Helsinkį ir iš ten visą naktį važiavome traukiniu iki Rovaniemio“, – prisimena Eglė.
„Tokiam orui mes vis dėlto nebuvome tinkamai apsirengę. Taip, turėjome šiltas striukes, pirštines, tačiau, pavyzdžiui, nepagalvojome apie šiltas kelnes. Patarimas: tokios aprangos ten tikrai labai reikia.
Įdomu tai, kad Suomijos traukinys specialiu vagonu transportuoja ir keleivių automobilius – tai tikrai gerokai patogiau nei pačiam laikytis įsitvėrus vairo apie 900 kilometrų – tiek skiria Helsinkį ir Rovaniemį.
Iki Helsinkio šeima plaukė keltu – tai trunka vos 2,5 valandos. Per jas galima pasigrožėti jūros vaizdu nuo denio, vaikai gali apsilankyti žaidimų kambaryje arba prisėsti prie žaidimų automatų.
„Kelte – labai daug vietos. Mano vaikai tiesiog lakstė per aukštus, tad tos dvi valandos neprailgo. Tikrai pamatai ir patiri daugiau įspūdžių nei keliaudamas lėktuvu“, – sako pašnekovė, kurios šeima į Helsinkį plaukė bendrovės „Viking Line“ keltu.
Iš lietuviškos „bobų vasaros“ – į tikrą poliarinę žiemą
Kelionė keltu – greita ir nebrangi, o štai traukiniui jau reikia pakratyti piniginę: Eglė prisimena, jog kelionė pirmyn–atgal keturių asmenų šeimai ir jų automobiliui kainavo apie 500 eurų. Kita vertus, lėktuvų bilietai keturiems vis tiek būtų viršiję šią sumą.
„Traukinys, manau, neturi kokių nors sezoninių nuolaidų. Vaikai iki 10 metų gali važiuoti nemokamai, tačiau atskiros lovos jie negauna. Tai reiškia, kad turi miegoti su vaiku vienoje lovoje, o lovos yra tikrai labai siauros. Na, tas traukinys toks senoviškas. Tačiau keliauti su juo vis tik buvo smagu“, – prisiminė Eglė.
Traukinys į Rovaniemį atrieda apie 6 valandą ryto. Čia šeimą pasitiko sniegas ir -17 °C šaltis. Tuo metu Lietuvoje dar laikėsi gana aukšta pliusinė temperatūra.
„Tokiam orui mes vis dėlto nebuvome tinkamai apsirengę. Taip, turėjome šiltas striukes, pirštines, tačiau, pavyzdžiui, nepagalvojome apie šiltas kelnes.
Kalėdų Senelis klausinėjo tradiciškai: ar vaikai buvo geri, ko norėtų dovanų? Mano vaikai paklausė, ar Senelis švęs Heloviną?
Patarimas: tokios aprangos ten tikrai labai reikia“, – patarė pašnekovė.
Po striukėmis besismelkiantį šaltį atsvėrė pasakiški gamtos vaizdai: mažutės baltai apibarstytos eglės, smulkiais akmenukais pabarstyti keliai.
„Tai – taiga. Laplandijoje gyvena apie 175 tūkst. žmonių ir daugiau nei 200 tūkst. šiaurės elnių. Kalėdų Senelio kaimelis stovi ant poliarinio rato ribos. Ten netgi pastatytos puošnios kolonos, kurios žymi, kur prasideda poliarinis ratas“, – sakė Eglė.
Moteris pasakojo, kad visi elniai vaikšto laisvai, tačiau vis dėlto turi savo šeimininką (tai rodo specialus antkaklis).
Kalėdų Senelis žino Kauną ir Vilnių
Pats Rovaniemis nėra labai žavus, norą pasivaikščioti keliantis miestas. Tačiau šalia jo įsikūrusiame Kalėdiniame miestelyje apgalvota kiekviena detalė. Taip pat pavažiavus kiek toliau gausų pramogų: nuo poliarinių gyvūnų parko iki „Santa“ atrakcionų parko.
„Kalėdiniame miestelyje daugybė atrakcijų: gali pasivažinėti haskių ar šiaurės elnių kinkiniu, gausu kavinių, restoranų. Tačiau kartu miestelis yra labai komercializuotas. Beje, Kalėdų Seneliai yra du. Aš nustebau, kodėl jie – du. Vienas tas – Joulupukkis. O kitas... tiesiog kitas Kalėdų Senelis“, – juokėsi painiavą prisiminusi Eglė.
Kalėdiniame miestelyje šeima praleido gerą pusdienį, iš jo eilėje pas Kalėdų Senelį, laimei, laukė apie pusvalandį.
„Pas Kalėdų Senelį gali patekti nemokamai. Bet turi susimokėti už nuotrauką, fotografuoti neleidžiama. Beje, ten apskritai nėra, kas pigiai kainuotų – jei jau ten vykstate, teks nusiteikti mokėti brangiai“, – perspėja Eglė.
Ji pagiria Kalėdų Senelį, kad šis moka bent kelis sakinius lietuviškai ir žino didžiausius mūsų šalies miestus.
Mums visiems ši pramoga paliko didžiulį įspūdį: nuostabaus grožio gamta, naktis, nauji įspūdžiai – dar ir praliuoksėjęs zuikis! Mes su vyru dar ir apsivertėme, tačiau gana laimingai ir minkštai.
„Kalėdų Senelis klausinėjo tradiciškai: ar vaikai buvo geri, ko norėtų dovanų? Mano vaikai paklausė, ar Senelis šves Heloviną?“ – prisiminusi juokiasi pašnekovė.
Tačiau Kalėdų Senelis nepasimetė ir patikino, kad elfai kaip tik jau siuva jam baisų kostiumą.
Nors Senelio namukas kupinas detalių, įrengtas labai gražiai (rogės, pasaulio laikrodis, didžiulis rulonas norų sąrašo) ir vertas atidaus apžiūrėjimo, Eglei teko girdėti gandų, kad sezono metu (prieš pat Kalėdas), vaikams ir tėveliams tenka čia pralaukti po 3–4 valandas.
Ekstremalu: naktinis safaris sniego motociklais
„Veikia labai smagus Kalėdų paštas: žinoma, reikia susimokėti už vokus ir pašto ženklus, tačiau laiškai iš Laplandijos visus pasiekia per dvi dienas. Taip pat gali užsisakyti siuntimo atidėjimą – kad gavėją laiškas pasiektų būtent per Kalėdas“, – pasakojo Eglė.
Nors Kalėdų Senelio kaime gausu dekoracijų ir visi pardavėjai bei padavėjai persirengę elfais, suaugusiems didesnį įspūdį paliko pramogos laukinėje gamtoje. Eglės šeima užsisakė naktinį safarį sniego motociklais.
„Ta paslauga – nepigi, bet ji paliko didžiulį, neišdildomą įspūdį. Iš pradžių galvojome, kad mirtinai sušalsime, tačiau mus patikino, kad gausime aprangą. Ant mūsų striukių užvilko didžiulius storus kombinezonus. Užmovė batus, davė pirštines. Kol sėdėjome automobilyje ir mus vežė į starto vietą, tikrai galvojome, kad išvirsim nuo karščio“, – prisimena pašnekovė.
Vienu sniego motociklu gali važiuoti du žmonės, tad ant jo sėdo Eglė su vyru, o safario vedlys į specialias roges įsisodino šeimos vaikus.
Pašnekovė pasakoja, kad šio safario metu važiuojama naktį per miškus, atsiveria fantastiški gamtos vaizdai. Maždaug safariui įpusėjus, kai keliautojams pradeda darytis šalta, sustojama specialioje miškuose pastatytoje jurtoje. Čia Laplandijos turistai sušyla prie laužo, atsigeria arbatos, užkanda sumuštinių, o sušilę suka atgal.
„Mums visiems ši pramoga paliko didžiulį įspūdį: nuostabaus grožio gamta, naktis, nauji įspūdžiai – dar ir praliuoksėjęs zuikis! Mes su vyru dar ir apsivertėme, tačiau gana laimingai ir minkštai“, – juokiasi pašnekovė.
Kam suomiams saunos?
Apie 70 kilometrų nuo Rovaniemio miestelio įsikūręs poliarinių gyvūnų parkas su poliarinėmis pelėdomis, šiaurės vilkais, baltaisiais ir rudaisiais lokiais ir kitais sniegynuose gyvenančiais padarais. Eglė teigė, jog žvėrys parke turi tiek teritorijos, jog vaikštant netgi susidaro įspūdis, kad stebi šiuos gyvūnus laisvėje.
„Taip pat nuvykome apie 70 kilometrų į kitą pusę, kur yra įspūdingi kriokliai. Ten įrengti takai ir galima viską apeiti tik... buvo labai šalta. Tądien aš galiausiai supratau, kodėl kiekvienas suomis savo namuose turi sauną (ją turėjome ir mes savo namelyje). Pasivaikščiojęs tokiame ore kambario temperatūroje tiesiog negali atšilti. Reikia nueiti į sauną – mes ten taip pat ėjome kiekvieną vakarą“, – sakė pašnekovė. Ji taip pat pastebi, kad patys suomiai noriai leidžia laisvalaikį lauke – vaikštinėja su šiaurietiško ėjimo lazdomis, čiuožia lygumų slidėmis nekreipdami dėmesio į prie speigo ribos artėjantį termometro stulpelį.
Miestelyje šeima praleido tris dienas – per jas spėjo aplankyti ir Kalėdų Senelį, ir Šiaurės gyvūnus, perskrosti pelkes sniego motociklais ir dar pabuvoti prie gigantiškų šuoliams su slidėmis skirtų tramplinų. Vienintelis nusivylimas – Šiaurės pašvaistė. Kelionės metu ji tiesiog nepasirodė, nors vilniečiai tikėjosi pamatyti šį gamtos stebuklą.
Teks nusiteikti didesnėms išlaidoms
Rovaniemyje taip pat yra Arkties muziejus, kuriame pateikiama informacija ne tik apie į šį regioną atsikrausčiusias gentis (samius, lapius), tačiau ir apie Šiaurės pašvaistę – kaip ji susiformuoja, kodėl Laplandijoje saulė vasaros metu apskritai nenusileidžia, o tam tikru žiemos metu – nepakyla. Taip pat paaiškinama, kodėl Arktyje taip šalta, kaip jutiminę temperatūrą veikia vėjas. Pavyzdžiui, prie tam tikro vėjo gali susidaryti įspūdis, jog yra –98 °C temperatūra.
„Ši vietovė labai tinka stebėti įvairiems dangaus reiškiniams – pavyzdžiui, kylantys garai sušąla dar nespėję pakilti ir pažeme laikosi tokie tarsi ledo lašelių debesys“, – sakė Eglė.
Ji pastebi, kad kainos Suomijoje – beveik dvigubos. Pavyzdžiui, vaikų apsilankymas batutų parke kainavo po 15 eurų vaikui, 4-ių asmenų vakarienė restorane – apie 140 eurų.
Šeima skaičiuoja, jog šiai kelionei iš viso išleido apie 2000 eurų, iš jų apie 800 – kelionei pirmyn–atgal. Jie praleido apie dvi paras keliaudami į vieną pusę. Kita vertus, tuomet turėjo progą apžiūrėti Taliną bei Helsinkį.
Pasivaikščiojęs tokiame ore kambario temperatūroje tiesiog negali atšilti. Reikia nueiti į sauną – mes ten taip pat ėjome kiekvieną vakarą.
„Manau, tinkamiausias laikas ten važiuoti – ne pernelyg anksti lapkritį, bet tikrai ne kalėdiniu laikotarpiu. Arba prieš, arba po Kalėdų. Kalėdoms itin pabrangsta viešbučiai ir suvažiuoja labai daug žmonių. Praėjus tam bumui prasideda normali žiema ir viskas veikia. Bet ir ne per anksti – jei mums atvykus nebūtų buvę sniego, tikrai būtų buvę liūdna. Safaris sniego motociklais buvo pradėtas organizuoti vos kelios dienos prieš mums atvykstant. Beje, galima važiuoti ir vasarą: Kalėdų miestelis veikia ir Kalėdų Senelis yra – jis būna vasariškai apsirengęs, su šortais, vyksta vasarinio tipo pramogos“, – sako Eglė.