Daugiau kelionių po JAV rasite tinklaraštyje „Zuikių kelionės“
Pačios kelionės neprisimenu. Budrumas atsistatė tik vakarop, kai teko įsitempus stebėti kelią dėl išskirtinai aktyvios gyvūnijos. Apie elnius jau net nekalbu. Į kelią ramiausiai pradėjo lįsti kojotai. Šiaip taip pasiekę Jakson miestelį Vajomingo valstijoje, staigiai užbėgome į parduotuvę vaisių ir vandens.
Nufotografavę miestelį praktiškai tik per mašinos langą, kritome į lovas.
Per naktį išgėręs 3 litrus burokėlių sulčių ir arbatos, gerbiamas mano bendrakeleivis ryte pabudo atgavęs kalbos dovaną ir beveik visiškai sveikas. Mano liga dar tik įgaudinėjo pagreitį, bet vos įvažiavus į Grand Titono (angl. Grand Teton) nacionalinio parko teritoriją iškart pasijutau geriau. Aštrių ir išraiškingų kalnų vaizdai tiesiog užburia.
Beje, nedviprasmišką pavadinimą jie gavo iš prancūzakalbių traperių (kailinių žvėrių medžiotojų), kuriems, matyt, po vyriškoje draugijoje praleistų mėnesių moteriškos grožybės vaidenosi ant kiekvieno kampo. Tiems, kas prancūzų nesimokė – Grand tetons – dideli papai. Nuotraukų pridėjau (kalnų, ne papų), pasinagrinėkite ir spręskite patys.
Žmonės paprastai čia atvažiuoja 3 dienoms, savaitei. Mes, du idiotai, skyrėme pusdienį. Aplėkėme keletą apžvalgos aikštelių, apvažiavome porą ežerų, iš tolo pasigrožėjome bizonų kaimenėmis, antilopėmis ir visai iš arti paspoksojome į briedę su briedžiuku.
Į šiaurinę JAV dalį važiuoti birželio pradžioje truputį rizikinga – ypač į kalnus. Dar viduryje vasaros gali drėbtelti pusmetrį ir daugiau sniego, kalnų keliai ir kai kurios parko teritorijos gali būti uždarytos. Tačiau galimybė pasidžiaugti didingais vaizdais nesusigrūdant kilometriniuose kamščiuose – verta rizikos. Sezonas dar normaliai neprasidėjęs, tai praktiškai visur mašiną statėmės be problemų ir net gražiausiuose taškuose nereikėjo stumdytis su miniomis žmonių.
Tiesiai iš svaigaus Titono glėbio patraukėme Jeloustouno (angl. Yellowstone) nacionalinio parko link. Šis parkas yra milžiniškas, nusidriekęs per 3 valstijas. Čia pilna visko ir visiems skoniams.
Šis parkas yra milžiniškas, nusidriekęs per 3 valstijas.
Pradžiai nulėkėme pažiūrėti į Grand Prismatic spring – karštąją versmę ar šaltinį, net nežinau, kaip tiksliai lietuviškai verčiasi. Ryškios spalvos, nepaprastas grožis, didybė ir smarvė, kad ją kur perkūnai, tarsi iš pragaro gelmių. Ir čia net ne perkeltine prasme, nes nuo gausybės šaltinių, geizerių ir kitų geoterminių reiškinių pukšėjimo oras tirštai prisodrintas sieros kvapo.
Visur ženklai ir įspėjimai nelipti nuo tako – nestabilus ir trapus žemės paviršius. Pasižvalgius matosi, kad ant to trapaus paviršiaus pilna bizonų ir elnių pėdsakų bei kakų (miško trobelėje laiko veltui neleidau – studijavau knygelę kaip iš pėdsakų ir išmatų atpažinti gyvūnus). Taigi, manau, tie įspėjimai, deja, skirti apsaugoti ne gamtai, o silpnai protingiems ar neatsargiems turistams, kurių jau yra savanoriškai pasimerkusių ar netyčia įkritusių ir išvirusių karštosiose versmėse.
Grįžus į stovėjimo aikštelę pamatėme, kad aplink automobilius ratus suka „vietinė kelių inspekcija“ – 3 įmitę bizonai. Reiktų laikytis nuo jų pagarbaus atstumo, bet ir aikštelėje iki ryto nesinori pasilikti. Laimei – inspekcija neužtruko, tai vos ištaikę tinkamą momentą įsmukome į savo karietą.
Saulei leidžiantis bizonų jau buvo pilni keliai ir pakelės. Ištryniau dieną darytas už 10 km pamatytų bizonų prizūmintas nuotraukas. Dabar pritraukinėti nereikėjo, langą atidaryk ir žiūrėk, kad nuo bizono kvėpavimo kamera neaprasotų.
Neturėdami daug laiko, bet norėdami pamatyti geizerio išsiveržimą, lėkėme prie Old Faithful, kuris sąžiningai ir patikimai iššauna po 20 kartų į dieną su beveik tiksliais valandos su trupučiu intervalais. Čia mums labai pasisekė – gražuolis šovė vos spėjus įeiti į apžvalgos aikštelę.
Miegojome mielame mediniame namelyje be patogumų. Į tupyklą reikėjo eiti per lauką, rizikuojant susitikti mešką, kurių, sprendžiant iš įspėjimų ir šiukšliadėžių su specialiomis sklendėmis, pasitaiko ne taip ir retai.
Ne pažodžiui cituojant šiukšlių dėžių projektuotoją – problema sukurti užsklandą, kuri lengvai pasiduotų žmogui, bet būtų neįveikiama meškai, yra tame, kad protinga meška protu dažnai lenkia kvailesnį turistą.
Daugiau kelionių po JAV rasite tinklaraštyje „Zuikių kelionės“
