Tad kviečiame susipažinti, o susipažinus – leistis į įspūdžių kupiną kelionę po Pietryčių Lietuvos dvarus ir pilis.
1) Kairėnų dvaras ir vienas gražiausių parkų visoje LDK
Istoriniuose šaltiniuose Kairėnų dvaras minimas jau XVI a. viduryje, tačiau jo klestėjimo metai prasidėjo valdymą perėmus LDK bajorams Lopacinskiams. Jie rekonstravo dvaro rūmus, išplėtė ūkinę dalį bei įkūrė romantišką angliškojo stiliaus parką su sudėtinga tvenkinių sistema. XIX a. pradžioje dvaro parkas buvo vertinamas kaip vienas gražiausių angliškojo stiliaus parkų visoje LDK teritorijoje.
Nors karų metu dvaras patyrė nuosmukį, tačiau 1974 metais jo teritorija buvo perduota Vilniaus universiteto Botanikos sodui. Būtent dėl šios priežasties šiandien dvaras lankytojus vėl pasitinka išpuoselėtu, angliško stiliaus elementus išlaikiusiu parku su didžiule ir labai įspūdinga augalų kolekcija.
Aplankyti dvarą bei pasivaikščioti po nuostabaus grožio parką galite Vilniuje, adresu Kairėnų g. 43.
2) Liubavo dvaras ir Europos mastu įvertinta jo restauracija
Žalesos upės pakrantėje stūksantis Liubavo dvaras – vienas seniausių dvarų Lietuvoje. Jo istorija siekia dar XV a. pradžią, o per ilgus dvaro gyvavimo metus jį valdė žymiausios Lietuvos didikų giminės: Goštautai, Radvilos, Tiškevičiai. Besikeičiant dvaro šeimininkams, keitėsi ir dvaro aplinka. Kiekviena šeima Liubavą vis gražindavo, apie 1750 metus dvaro sodyboje jau buvo galima suskaičiuoti per 20 skirtingų, įstabių statinių.
Dvaro pavadinimas senaja prūsu kalba reiškia žodį „meilė“. Upės ir šaltinių vandenimis maitinami tvenkiniai tarsi paslepia dvaro sodybą. Ši unikali tvenkinių sistema jau XV-XVI amžiuje saugojo Liubavo dvarą nuo priešų.Šiandien Liubavo dvare išlikę net 11 jų – dalis restauruoti ir pritaikyti muziejinei veiklai. Įdomu, jog už itin kokybiškus restauracijos darbus 2012 metais dvaro malūnas-muziejus buvo apdovanotas net Europos Sąjungos kultūros paveldo prizu ir Europa Nostra apdovanojimu. Romantiškojo Liubavo dvaro istoriją atskleidžiančią ekspoziciją, įkurtą vandens malūne, galite aplankyti Vilniaus rajone, Liubavo kaime, adresu Malūno g. 25.
3) Čiobiškio dvaras – elegantiškojo klasicizmo pavyzdys
Visai greta Neries ir Musės upių santakos stūksantis Čiobiškio dvaras formuoti pradėtas dar XVIII a. pabaigoje. Manoma, jog iki šių dienų išlikusius išskirtinius balto mūro klasicizmo rūmus suprojektavo bene žymiausias lietuvių klasicizmo atstovas, o kartu ir pradininkas – Laurynas Stuoka Gucevičius.
Iki XX a. pradžios drąsių, tačiau tuo pat metu ir elegantiškų formų rūmai priklausė Pilsudskių šeimai, tačiau nuo 1923 metų dvaras keletą kartų keitė paskirtį – buvo vaikų prieglauda, mokykla-internatas. Šiandien naujų šeimininkų iniciatyva Čiobiškio dvaras atbunda naujam gyvenimui.
Dvaras yra Širvintų rajone, adresu Vilties g. 1, Čiobiškis.
4) Buivydiškių dvaras ir specialiai jam sukurta kalva
Vienu seniausių Vilniaus krašto dvarų laikomas Buivydiškių dvaras pastatytas ant išskirtinai jam supiltos ir tvenkinių apsuptos kalvos. Šis dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas jau nuo XII a., tačiau jo branduolys dabartinėje vietoje pradėtas formuoti tik XVII a. Tuo metu čia pastatyti neoklasicistiniai dvaro rūmai, ūkiniai pastatai, įrengtas terasinio tipo parkas, kuriame žaliavo per 50 rūšių egzotinių medžių ir kitų augalų.
Iki šių dienų vaizdingoje dvaro teritorijoje išlikę dailūs rūmai, dvi oficinos, ledainė, arklidė, parko fragmentai.
Dvarą aplankyti galite Vilniaus rajone, adresu Ąžuolų g. 3, Buivydiškės.
5) Tuskulėnų dvaras ir memorialinis jo parkas
Tuskulėnų dvaras minimas jau LDK kunigaikščio Žygimanto Augusto valdymo laikais. Manoma, jog dvaras buvo įkurtas kaip pagalbinis ūkis, pagrindinius dvaro rūmus aprūpinantis įvairiais maisto produktais. Iki šių dienų sostinės centre stūksantys vėlyvojo klasicizmo dvaro rūmai statyti XIX a. Vilniaus generalgubernatoriaus Aleksandro Rimskio-Korsakovo užsakymu.
Lietuvą okupavus sovietams dvaro parkas virto itin skaudžių įvykių liudininku. Ši vieta tapo kapaviete prieš naująjį režimą bandantiems pasipriešinti asmenims. Šiandien jiems atminti parko teritorijoje įkurtas prasmingas Tuskulėnų rimties parko memorialinis muziejus.
Dvarą atrasti galite Vilniuje, adresu Žirmūnų g. 1F.
6) Markučių dvaras ir ryšiai su garsiuoju Aleksandru Puškinu
Nuo įkūrimo pradžios, Markučių dvaras ilgus metus buvo žymių LDK kunigaikščių valda. Dvaras skirtingais laikotarpiais priklausė Jogailaičiams, Radviloms, Tiškevičiams, Chodkevičiams. Vis dėlto, paskutiniaisiais ir turbūt ryškiausiais dvaro šeimininkais tapo vieno žymiausių rusų romantizmo poeto ir rašytojo Aleksandro Puškino sūnus Grigorijus su žmona Varvara.
Mirus paskutiniams dvaro valdytojams, dvaras buvo nacionalizuotas, o vėliau jame įkurtas literatūrinis A. Puškino muziejus. Iki šiol čia saugomi turtingą šeimos istoriją menantys, išlikę baldai, knygos bei kiti šeimos archyvai.
Aplankyti dvarą ir susipažinti su daugiau nei 8 tūkst. dvare saugomų eksponatų galite Vilniuje, adresu Subačiaus g. 124.
7) Nemėžio dvaras – paties Vytauto rezidencija
Pasakojama, kad Vilniaus pakraštyje stūksančio Nemėžio dvaro teritorijoje kadaise stovėjo pilis, kurioje savo vasaros rezidenciją buvo įkūręs pats Vytautas Didysis. Laikui bėgant dvaras keliavo per žymiausių šalies didikų giminių rankas. Jį valdė Pacai, Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, o iki šių dienų išlikę dviejų aukštų mūriniai dvaro rūmai iškilo paties Mykolo Tiškevičiaus iniciatyva.
Greta vėlyvojo klasicizmo mūrinių Nemėžio dvaro rūmų šiandien išlikęs žirgynas, oficina, svirnas bei žavaus parko ir tvenkinių fragmentai.
Dvaras yra Vilniaus rajone, adresu Minsko pl. 96, Daržininkai.
8) Trakų Vokės dvaras – kino filmų aikštelė
Nors istoriniuose šaltiniuose Trakų Vokės dvaras minimas jau nuo XIV a., tačiau savo aukso amžių dvaras pasiekė XIX a. jį įsigijus Juozapui Tiškevičiui. Didiko valdymo metu pagal Varšuvos karalių rezidencijos pavyzdį buvo suprojektuoti neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų turintys dvaro rūmai, o parko atnaujinimu rūpinosi garsus Prancūzijos kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė.
Nors karo metai dvarui palankūs nebuvo, šiandien jis restauruotas ir traukia ne tik turistus, bet ir filmų kūrėjus. Trakų Vokės dvare buvo filmuojamos tokios kino juostos, kaip „Ana Karenina“ bei „Karas ir taika“.
Dvarą rasite Vilniuje, adresu Žalioji a. 2A.
9) Trakų pusiasalio pilis – bene didžiausia gardininio tipo pilis Lietuvoje
Didžiąja pilimi neretai vadinama Trakų pusiasalio pilis yra viena didžiausių gardinio tipo tvirtovių visoje Lietuvoje. Savo didybės laikais ji užėmė 4 hektarų plotą ir turėjo net 11 skirtingo dydžio gynybinių bokštų. Trakų ir Vilniaus gynybiniam kompleksui priklausiusi tvirtovė buvo ypatingos reikšmės gynybinis objektas, padėjęs apsisaugoti nuo rimtų Ordino išpuolių.
Bėgant metams pilies paskirtis kito. XVII a. pabaigoje Marcijono Oginskio iniciatyva čia buvo įkurtas dominikonų vienuolynas, Antrojo pasaulio karo metu pilyje veikė gestapas, o sovietmečiu – KGB kalėjimas. Šiandien Trakų pusiasalio pilimi rūpinasi Trakų istorijos muziejus, o šalia esantis dominikonų vienuolynas lankytojus traukia įstabia sakralinio meno ekspozicija.
Pilis įsikūrusi Trakuose, adresu Karaimų g. 43 C.
10) Priešų neįveikta Trakų salos pilis
LDK gyvybinės architektūros šedevru laikoma gotikinio stiliaus Trakų pilis buvo vienintelė ežerų juosiama pilis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Centrinėje bei Rytų Europoje. Tiesa, garsėjo Trakų pilis ne tik grožiu bei vaizdingomis apylinkėmis. Tai tvirtovė, atlaikiusi visas priešų atakas!
Nors Galvės ežero apsuptyje įkurtos pilies reikšmė kiek sumenko XVI a., po Lietuvą pradėjus sklisti romantizmo idėjoms, kultūrinė pilies reikšmė vėl išaugo. 1962 m. Trakų salos pilis perduota Trakų istoriniam muziejui, o šiandien čia vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas – rengiamos parodos, koncertai, festivaliai bei kiti šalies mastu reikšmingi renginiai.
Pilį aplankyti galite Trakuose, adresu Kęstučio g. 4.
11) Milžinų statyta Medininkų pilis
Nuo kryžiuočių ir Livonijos ordino agresijos LDK gynusi Medininkų pilis yra bene ankstyviausia Lietuvos teritorijoje pastatyta pilis. Nors nėra išlikusių tikslių istorinių šaltinių, kada pradėtos pilies statybos, istorikai mano, jog jos gali siekti dar Gedimino valdymo laikus – XIV a. pradžią.
Tiesa, istorinių faktų trūkumas tapo įvairių žavių legendų užgimimo priežastimi. Publicistas ir poetas Vladislovas Sirokomlė rašė: „Medininkų pilies įkūrimo data siekia neatmenamą senovę. Remiantis padavimais, girdėtais prie Krėvos, Medininkų pilis turėtų būti Krėvos pilies vienmetė. Stačiusi ją kažkokia dievų ar milžinų gentis. Jie buvę tokie stiprūs, kad mūrininkai, tuo pat metu dirbdami ir Medininkuose, ir Krėvoje, esančiuose vienas nuo kito už 4 mylių, skolindamiesi plaktukus, permesdavę juos oru.“
XVI a. Medininkų pilies svarba pradėjo nykti, o kartu nyko ir pilis. Visgi Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pradėti pilies atstatymo darbai, o 2004 metais pilis perduota Trakų istorijos muziejaus priežiūrai.
Aplankyti pilį galite Vilniaus rajone, adresu Šv. Kazimiero g. 2, Medininkai.
