„Apklausa rodo, kad kelionių automobiliu skaičius mažėja, tuo tarpu, kelionių pėsčiomis ar dviračiu – auga. Palyginti su 2017 metais, kelionių pėsčiomis skaičius išaugo 5 proc., o seniūnijose, kur dviračių takų tinklas yra tankiai išplėtotas, keliaujančių dviračiu dalis siekia daugiau kaip 2 proc.
Taip pat pastebima, jog dviratį, kaip transporto priemonę, dažniausiai renkasi Žvėryno, Lazdynų ir Šnipiškių gyventojai. O viduriniojoje miesto zonoje, ten kur gyvena daugiausiai žmonių, teigiamas pokytis akivaizdžiausias – automobiliu įvykstančių kelionių dalis mažėja, gyventojai daugiau keliauja dviračiu, pėsčiomis ir viešuoju transportu“, – sako JUDU (SĮ Susisiekimo paslaugos) judumo ekspertas Edgaras Stankevičius.
Požiūrį keičia gerėjanti infrastruktūra
Apie darnesnių kelionių pasirinkimą byloja ir 2022 m. atliktos gyventojų pasitenkinimo viešojo transporto bei pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra apklausos duomenys – nuo 2018 m. infrastruktūros vertinimas balais didėja – pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūra vertinama 7 balais iš 10, viešojo transporto – 8,3 balo.
„Tai rodo, jog kryptingas investavimas į pėsčiųjų, dviračių ir viešojo transporto infrastruktūros plėtrą bei naujinimą atneša teigiamų rezultatų. Vilniuje susisiekimas pėsčiomis ir dviračiu gerinamas kasmet, vien per 2022 m. mieste buvo nutiesta daugiau kaip 12 km dviračių takų, įrengti 1057 dviračių stovai, suremontuota 19,6 km ir nutiesta 10,4 km pėsčiųjų takų. Jau turime ir 144 kilometrų dviračių takų tinklą, kuris prieš daugiau nei septynerius metus siekė tik 40 km“, – pasakoja E. Stankevičius.
Planuose dar daugiau kokybiškų takų
Šiais metais toliau tęsiama dviračiams bei pėstiesiems skirtos infrastruktūros plėtra – kokybišką takų tinklą numatoma papildyti 25 km trasų, atverti 18 dviračių saugyklų, įrengti dar 700 dviračių stovų ir 5 km dviračių gatvių, o kad susisiekti dviračiu būtų dar patogiau, planuojama kryptinėmis nuorodomis papildomai paženklinti 10 km dviračių trasų. Taip pat suremontuoti 31 km ir nutiesti 5,3 km pėsčiųjų takų.
