Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pirmiesiems žygiams į kalnus idealiausi maršrutai Austrijoje, Slovakijoje ir Norvegijoje

Važiuosime į kalnus – tokį kvietimą išgirdus daugelį užplūsta dvejopi jausmai: viena vertus, mums, lietuviams – lygumų gyventojams, kopimas į kalnus yra tikra egzotika, kita vertus, gąsdina įsivaizduojami ir tikri pavojai bei patirties stoka. Vis dėlto, jei galvoje nors kartą gimė idėja atostogas praleisti kiek kitaip, nei tik gulint prie baseino ar jūros ant paplūdimio gultų, pirmiausia ką turite padaryti – išsirinkti tinkamus kalnus.
„Ditmos projektai ir ko“ nuotr./Į kalnus išsiruošia skirtingo lygio grupės. Žygio vadovas atsižvelgia į kiekvieno grupės nario pasirengimą.
„Ditmos projektai ir ko“ nuotr./Į kalnus išsiruošia skirtingo lygio grupės. Žygio vadovas atsižvelgia į kiekvieno grupės nario pasirengimą.

Kalnuose nėra amžiaus apribojimų

Tai – ne man, vos prakalbus apie kalnus sako į pensiją ką tik išėję jūsų tėvai, kai juos pakviečiate keliauti, pavyzdžiui, į Aukštuosius Tatrus.

Kelionių agentūrų sudaryti maršrutai kalnuose yra pritaikyti pradedantiems keliautojams – net tokiems, kurie nė karto nebuvo kalnuose. Svarbiausia neturėti didelių sveikatos problemų, o koks jūsų amžius – niekam nerūpi.

Keliones į kalnus organizuojančių agentūrų atstovai tikina, jog toks požiūris būdingas lietuviams – daugelis įsivaizduoja, jog kopti į kalnus gali tik fiziškai stiprūs, aktyviai sportuojantys ir jauni žmonės. Tačiau taip nėra.

„Kelionių agentūrų sudaryti maršrutai kalnuose yra pritaikyti pradedantiems keliautojams – net tokiems, kurie nė karto nebuvo kalnuose.

Svarbiausia neturėti didelių sveikatos problemų, o koks jūsų amžius – niekam nerūpi“, – tikina kelionių vadovas Arūnas.

Anot jo, žygiai po kalnus puikiai tinka šeimos, kuriose auga mažamečiai vaikai, atostogoms: tokios kelionės ugdo vaikų ištvermę, be to, yra saugios ir maksimaliai pritaikytos visiems.

Žygio metu galima sustoti pailsėti kalnų nameliuose, atsigaivinti kalnų arbata, paragauti vietinių patiekalų.

Tiesa, vykstant su vaikais reikėtų įvertinti tai, jog keliaujama autobusu. Paprastai išvykstama anksti autobusu iš Vilniaus per Kauną, Alytų. Pirmasis ilgesnis sustojimas – Lenkijoje. Tuomet užkandama, pramankštinamos kojos. Vakare pasiekiama Slovakija. Jei vykstama į Austrija, tuomet dažniausiai nakvojama Čekijoje.

„Ditmos projektai ir ko“ nuotr./Su patyrusiais kelionių vadovais žygiai kalnuose nėra tokie pavojingi, kaip gali pasirodyti
„Ditmos projektai ir ko“ nuotr./
Su patyrusiais kelionių vadovais žygiai
kalnuose nėra tokie pavojingi, kaip gali pasirodyti

Austrijos Alpėse ir Slovakijos Tatruose ir Norvegijoje keliaujama į vienadienius žygius arba į ištisinius žygius, trunkančius iki savaitės.

Visa kelionė į Slovakiją trunka 8, į Austriją – 10 parų, Norvegiją – 14. 

Grupės dažniausiai suskirstomos pagal jos narių pageidavimus arba keliautojų fizines galimybes.

Paprastai vienadieniuose žygiuose po kalnus būna „ekstremalų“, „mėgėjų“ ir „šeimų“ grupės. Jiems parenkami skirtingi maršrutai, trunkantys vieną dieną: išėjus į kalnus ryte, vakare vėl grįžtama į pradinę stotelę.

Ištisiniai žygiai kitokie: tuomet keliaujama su nakvyne kalnų trobelėse. Jei grupėje yra patyrusių keliautojų, tuomet jie žygiuoja su visa manta (rūbais, kilimėliu, miegmaišiu, virtuvės reikmenimis ir t.t.) ir miega palapinėse.

Tokį keliavimą dažniausiai renkasi tie, kurie nori laukinio turizmo ir kalnuose gali apsieiti be patogumų. Viena didžiausių baimių, lydinti „žalius“ kalnų užkariautojus – aukščio baimė. Pasak Arūno, su ja susiduria dauguma žmonių.

„Tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad baimė dingsta per pirmąsias dienas. Labiau patyrę šio diskomforto nebejaučia niekada. Todėl labai svarbu, kad pirmosiomis žygio dienomis nežaistumėte su savo baime, pavyzdžiui, nekiltumėte stačiomis uolomis“, – kalbėjo pašnekovas.

„Ditmos projektai ir ko“ nuotr./Naktis Alpėse
„Ditmos projektai ir ko“ nuotr./Žvaigždėta naktis Alpėse

Savarankiškai ar su agentūra?

Kam keliauti per agentūrą, jei gali tai padaryti pats – šiais laikais nuvažiuoti į Slovakiją ar Austriją taip pat paprasta, kaip iš Vilniaus į Lietuvos pajūrį. Tačiau savarankiškai keliaujant į kalnus svarbu nepamiršti, jog tokios atostogos turi būti detaliai suplanuotos.

„Pirmą kartą keliaujantiems rekomenduočiau pasinaudoti profesionalų patirtimi ir važiuoti su kelionių agentūromis. Tada nereikės suktis galvos dėl bilietų, degalų, kelių mokesčių, mašinos statymo, maitinimo ir maršrutų – visa tai už jus padarys kiti, jums beliks gerai praleisti laiką.

Prieš vykdami į kalnus savarankiškai, kritiškai įvertinkite, ar tai geriausias sprendimas: nepamirškite, kad kalnuose reikia gero žygio vadovo, kuris jau būtų keliavęs toje šalyje ir praėjęs visą jūsų numatytą maršrutą.

Jei tokio žmogaus neturite, gali kilti kliūčių, apie kurias galbūt iš anksto nepagalvosite.

Galbūt bus per ilgas dienos maršrutas, nerasite poilsio vietos, nebūsite pasiėmę pakankamai maisto – dėl to jausitės pavargę, gal sušalsite, alkani...

Be to, negatyvūs padariniai yra ne tik fiziniai, bet ir emociniai – pyksite, kad išleidote daugiau pinigų nei planavote, jausite susigadinę atostogas“, – apie galimus savarankiškos kelionės minusus kalbėjo pašnekovas. Žinoma, jei jūsų kompanijoje yra patyręs kalnų žygeivis, viso to tikrai išvengsite.

Artimiausia kelionė į Norvegijos kalnus numatyta rugpjūčio 1–14 d. Detalesnę informaciją rasite čia. Grupė dar renkama. Rugpjūtį taip pat planuojamos kelionės ir į Slovakiją bei Austriją. Detalesnį informaciją rasite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų