Ar aš šiaurietis, jei noriu suvalgyti kuo daugiau nemokamo maisto?
Prieš išvykdamas į kelionę Aleksandras susidarė sąrašą, kuriame surašė įvairius stereotipus. Pavyzdžiui, ar jis labiau rytų, ar šiaurės europietis? Vaikinas manė, kad grįžus po kelionės taip bus lengviau pamatyti, kaip kelionė jį pakeitė.
„Pavyzdžiui, jaučiuosi, kad gyvenu labiau skandinavišką gyvenimą. Bet paskui einu prie švediško stalo ir galvoju, kad man reikia kuo daugiau suvalgyti, nes viskas nemokama. Juk čia visiškas rytų europietis“, – mintimis su tinklaraščiu Euroblogas.lt dalinasi Aleksandras. Taip jis pliusus ir minusus po kelionės rašė prie kiekvieno sąrašo punkto. „Po kelionės tai atrodė visiška nesąmonė“, – šypteli vaikinas.
2018 metais Aleksandras buvo sau išsikėlęs tikslą pakeliauti. Dar sausio mėnesį jis išvydo reklamą „YouTube“, kur europarlamentaras Manfredas Weberis aštuonioliktojo gimtadienio proga siūlė kelionę po Europą.
„Nemaniau, kad tai realu ir iš tikrųjų visiškai apie ją pamiršau“. Pamiršo jis ją iki vasaros pradžios, kai „Facebook“ pamatė reklamą „Start your #DiscoverEu journey now“. „Tiesa, tuo metu futbolas rūpėjo labiau“, – prisipažino Aleksandras. Tuomet vyko Pasaulio futbolo čempionatas. Galiausiai birželio 25 dieną jis spėjo užsiregistruoti į projektą likus mažiau negu 24 val. iki registracijos pabaigos.
„Nuoširdžiai maniau, kad nepakliūsiu. Tikimybė maža, paskaičiau, kad į projektą pateks 15 tūkstančių jaunuolių iš Europos Sąjungos“. Vis dėl to Aleksandras užsiregistravo: „Viena iš priežasčių, kodėl registravausi vienas, nes galvojau, kad neįmanoma patekti“, – atvirauja pašnekovas ir sako, kad registravosi tik tam, kad būtų pabandęs. Kitaip būtų svarstęs pasikviesti kartu draugų, mat keliauti galima ir grupėje iki 5 asmenų.
Ne kiekvieną dieną laimi nemokamą kelionę
Su Aleksandru susitikome vieną lapkričio vakarą. Vaikinas, nuo kurio veido nedingsta šypsena, buvo apsivilkęs Prahoje pirktu megztiniu, o ant jo rankos – #DiscoverEU apyrankė. Bendrai kelionę jis apibūdino taip: „Nebūna taip, kad laimi kiekvieną dieną po nemokamą kelionę ir tai buvo pirma kelionė būnant vienam. Ir viskas buvo wow“.
Aleksandras pasakoja, kad registruodamasis turėjo nurodyti savo kelionės planą. Tuomet atmetė tolimas šalis, norėdamas sutrumpinti laiką, skirtą kelionei traukiniu ir daugiau laiko praleisti miestuose. Jis pasirinko pradėti kelionę nuo Lenkijos, tęsti ją Čekijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir vėl per Vokietiją grįžti į Lenkiją ir namo, į Lietuvą.
Po dvidešimties dienų nuo registracijos jis gavo pranešimą, kad yra įrašytas į keliautojų rezervinį sąrašą. „Viskas gerai, nepatekau, bet pabandžiau“, – galvojo vaikinas. Tačiau rugpjūčio 25 dieną jį pasiekė laiškas. „Patikėjau, kad tikrai keliausiu, kai atplėšiau voką, o ten „InterRail“ kelionės pasas“, – prisimena jis. Kartu voke buvo žemėlapis su visomis traukinių trasomis, informaciniai bukletai ir apyrankė, kuri vis dar puikuojasi ant Aleksandro rankos.
Kelionės plane – traukinio laikai, hosteliai ir lankytini objektai
Vaikinas sako, kad viskas buvo puikiai apgalvota projekto organizatorių. Keliaudamas jis susitikdavo su kitais projekto dalyviais susisiekęs su jais „Facebooke“ sukurtoje „DiscoverEU“ grupėje, o važiuodamas traukiniu ne kartą pažino taip pat kaip ir jis keliaujančius iš apyrankės.
Kadangi vaikinas pirmiausia pateko į rezervą, neturėjo tiek daug laiko kelionei susiplanuoti, susirasti kur miegoti, ką pamatyti. Tačiau jis stengėsi kuo detaliau susidėlioti planą. Jame atsidūrė ne tik hosteliai, „airBnB“, bet ir lankytini objektai bei norimi traukinių laikai: „Gerai susiplanavus lieka daugiau laiko pamatyti miestą“, – įsitikinęs aštuoniolikmetis.
Brolis patarė skirti daugiau nei 5 min. persėsti į kitą traukinį
Sudarinėjant planą jam padėjo vyresnysis brolis: „Turėjau jaunatviško maksimalizmo, kai turiu tik penkias minutes persėsti į kitą traukinį. Brolio racionalesni patarimai“, – planavimo etapą prisimena vaikinas.
Galimybę apsistoti per „Couchsurfing“ Aleksandras atmetė, nes nebūtų turėjęs laiko leisti kartu su jį priimančiais žmonėmis. Jo kelionėje tilpo 10 nakvynių, už kurias paklojo 330 eurų. „Apie tokią kelionę galvojau nuo 15-16 metų ir kaupiau po kelias monetas. Visa kelionė buvo iš mano finansų, žiauriai smagu“, – džiaugiasi keliautojas.
Lenkija – Čekija – Vokietija – Olandija ir atgal
„DiscoverEU“ projekto dalyvis iki Varšuvos nuvyko autobusu. 9 vakaro išvažiavęs, buvo ten penktą ryto. Aleksandras prisimena, kad atsidūręs stotyje neįsivaizdavo, kur toliau eiti, mat keliauti buvo tekę tik su futbolo komanda. Tačiau jau pirmą dieną jam padėjo kiti žmonės: „Moteris nuvedė prie traukinio: „Wait here“. „Žmonės labai padėjo“, – sako vaikinas.
Lenkijoje prasidėjo „InterRail“ trasa. Aleksandro laukė 9 valandų kelias iki Prahos. Pirmasis miestas, kuriame jis pabuvojo, išliko pats įsimintiniausias. Kiekviename mieste vaikinas stengėsi praleisti kelias dienas. Po kelių dienų Prahoje traukinio bėgiai vedė į Leipcigą Vokietijoje, vėliau pakeitęs keturis traukinius pasiekė Eindhoveną, iš ten – Amsterdamą Olandijoje. Galiausiai vėl grįžo į Vokietiją – Magdeburgą, tuomet sostinę Berlyną, iš kur grįžo į Varšuvą ir namo į Vilnių.
Iš viso kelionė truko 11 dienų. Iš viso 50 valandų jis praleido traukiniuose.
Bėgu ir rėkiu žmonėms: „I need to station“
Ar kelyje apsieita be kuriozų? Žinoma, ne. Štai ir megztinis, kuriuo apsivilkęs į interviu atėjo Aleksandras, turi istoriją. Pasirodo, jis pirko megztinį Prahoje dieną prieš išvažiuodamas į Vokietiją, tačiau išvykimo dieną pastebėjo, kad jo kišenės suplyšusios. Žaisdamas su laiku jis pasiryžo grįžti į parduotuvę jo pasikeisti. Tuomet iki traukinio buvo likusios 10 minučių, o kelio iki stoties pėsčiomis – 20 minučių.
„Bėgu ir rėkiu žmonėms: „I need to station“. Už rankos paėmė žmogus, nuvedė į metro. Išlipus buvo likusios penkios minutės. Pradedi bėgti, padusti su sunkia kuprine, įbėgi į stotį. „I need to Leipzig!“. Rėkia žmonės: „First floor, first floor“, nusileidžiu, o ten aštuoni peronai. Aš prie pirmo. Girdžiu traukinio švilpuką, pasileidžiu iki jo, įšoku į traukinį, už manęs užsidaro durys ir išvažiuoju. Tik paskui pasiklausiau, kur važiuoja šis traukinys. Pataikiau, į Leipcigą“, – su juoku prisimena nuotykius Aleksandras.
Kelionėje įgyta patirtis
„Man baisu dėl tavęs, bet jei tu sugebėsi išgyventi šitoje kelionėje vienas, be mūsų pagalbos, tikrai suprasi, kad pats vienas gali keisti pasaulį“, – tokius mamos prieš kelionę ištartus žodžius prisimena vaikinas. Ir jie pasitvirtino. Keliaudamas vienas Aleksandras sako išmokęs savarankiškumo, pasitikėjimo savimi, o svarbiausia – suprato, kad visuomet atsiras, kas padės bėdoje.
Taip pat sako pamatęs, kad visur žmonės tokie patys – liūdi ir džiaugiasi dėl panašių dalykų, taip pat myli, taip pat juokiasi. Nors ir skiriasi kultūros, ekonominė padėtis, politinė situacija, vaikinas sako, kad už to slypi paprasti ir mieli žmonės. O tai ir yra vienas pagrindinių „DiscoverEU“ tikslų: „Tai daugiau nei nemokami traukinio bilietai. Mes tai matome kaip investiciją į jaunus žmones ir Europos ateitį. Tai sustiprina pagrindinį Europos Sąjungos tikslą − vienyti žmones“, – būtent taip pristatomas „DiscoverEU“ projektas oficialiame puslapyje.
Kelionės metu Aleksandras ne tik susipažino su kitomis kultūromis, rado draugų iš viso pasaulio, lavino kalbos žinias, bet ir dalinosi savo žiniomis su sutiktais keliautojais ir vietiniais. Beje, Aleksandras sako, kad prieš kelionę buvęs skeptiškas Lietuvos švietimo klausimu, tačiau kelionės metu įsitikino, kad turi nemažai istorijos, geografijos, anglų kalbos žinių: „Tai tikrai geras dalykas, pasitikėjimas savimi atsiranda ir pradedi vertinti savo kaip lietuvio identitetą“.
„Kelionė buvo pozityvo užtaisas“, – taip trumpai apibendrina kelionę vaikinas.
Ką darytų kitaip?
Šiemet aštuoniolikmečiai vėl galės leistis į kelionę po Europą. „Lietuvoje kandidatavo daugiau kaip 1000 žmonių, išvažiavo 85. Tikimybė ne jūsų naudai“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt sako Aleksandras ir iš karto priduria, kad bandyti verta. Juk ir jis nesitikėjo, kad pavyks.
Kitiems projektų dalyviams jis pataria neapsikrauti daiktais ir mėgautis laiku ne traukinyje. Dėl to jis siūlo rinktis maršrutą, kur norimi aplankyti miestai būtų arčiau vienas kito. Be to, pirmas penkias dienas jam buvo labai smagu, bet vėliau pasigedo artimųjų.
„Atsiranda ne bendravimo stoka, nes pakankamai daug bendrauji, bet tokia vienatvė. Paskutinės dienos jau sunkesnės gali būti keliaujant vienam“, – atviravo keliautojas. Dėl to kitą kartą vaikinas vienas nevažiuotų. Jo nuomone, keliauti su vienu ar keliais draugais – daug linksmiau.
Tai Aleksandro Mališausko kelionės įspūdžiai. Kiekvienas aštuoniolikmetis gali bandyti laimę išvykti ir ateinančiais metais. Nuo šių metų lapkričio 29 d. iki gruodžio 11 d. galima registruotis kitiems metams. Atrinkti kandidatai bus paskelbti 2019 metų sausį.
