Skaitmeninis COVID pažymėjimas, dar vadinamas žaliuoju pasu, nuo liepos 1 d. galioja visoje Bendrijoje ir dar keliose valstybėse. Jį gali gauti visi ES narių piliečiai ir čia teisėtai gyvenantys žmonės, kurie yra: pasiskiepiję nuo COVID-19, persirgę šia liga arba gavę neigiamą testo rezultatą.
Per diskusijas Europos Parlamente buvo aiškinama, kad jis turėtų supaprastinti keliavimą po Bendriją ir dar kelias šalis. Ar tikrai, neseniai patikrinau. Sutrumpinant ilgą istoriją: pažymėjimo taip ir neprireikė, nes galiausiai keliavau senu būdu – su popieriais (taip pat – išrašytais ranka).
Jokių QR kodų, kuriuos būtų užtekę nuskenuoti oro uoste ir – tiesiai į lėktuvą, negavau arba gavau per vėlai.
Kad pažymėjimas nepalengvino gyvenimo ir kitiems, matau iš diskusijų socialiniuose tinkluose. Nebūna dienos, kad „Facebook“ neišmestų klausimų: kas skridot į Vilnių, kokio testo reikia? o iš kur tą kodą gauti? ar labai tikrina? man davė tik kodą, nėra pavardės, ar praleis?
Nenori testų – nekeliauk
Laukiau to COVID pažymėjimo labiau nei tiesioginio traukinio iš Vilniaus į Varšuvą. Ar ne XXI amžiuje gyventume, ar neturime mobiliųjų telefonų, kad negalėtume naudotis tiesiog dar viena programėle? Atsisiunčiau, kai tik radau, iš kur.
