„Noriu į Diubajų“, – sakydavo sulaukusi vos pusantrų, o lėktuvo pakilimai ir nusileidimai jos nuotaikos niekaip nesugadindavo
Nesulaukusi trejų Filipinuose užkopė į Apo vulkaną, o trečiojo gimtadienio proga tėvai dukrai padovanojo žygį į aukščiausią Atlaso kalnų viršūnę Maroke. Dabar mergaitei penkeri ir jau būtų sunku suskaičiuoti šalis, kurių su savo tėvais ji neaplankė. „Tai mes, suaugusieji, įpratę keliauti vieni, nes manome, kad taip patogiau, saugiau, – sako tėtis V.Bukauskas. – Mėta mūsų kelionėse paneigia visus stereotipus.“
Indija, Etiopija, Pietryčių Azijos šalys, Sicilijos salos – penkerių metų Mėtai pasaulis plačiai atvėręs savo duris. Tuomet, kai suaugusieji braukia nuovargio prakaitą, ji dainuoja. Kai šie drebančiomis kojomis žengia paskutinius žingsnius į kalno viršūnę, ji savo mažomis kojytėmis bėga pasišokinėdama. Pamačiusi lėktuvą danguje – džiūgauja. Nes jis – tai dar viena nauja kelionė. „Noriu į Diubajų“, – sakydavo sulaukusi vos pusantrų, o lėktuvo pakilimai ir nusileidimai jos nuotaikos niekaip nesugadindavo.
Užauginę vyresniuosius vaikus ir sulaukę pagrandukės Mėtos, Bukauskai tikina nuo pat pradžių žinoję, kad vystyklai ir košės jų kelionių nepakeis. Išmaišę pasaulį, su kūdikiais keliaujančių šeimų jie matė ne vieną. „Vaikai juk gyvena ir Himalajuose, ir Afrikoje“, – šypsosi Vytautas ir atsargiai priduria, kad nebūtinai tai, kas galioja jų šeimai, tinka visoms. „Vaikai – juk skirtingi“, – sako ir mama Sida.
Lietuvoje išvis trūksta pagarbos vaikui, atrodo, kad vaikai mums labiau trukdo nei suteikia džiaugsmo
Ji jau seniai atsikračiusi prietarų ir baimių, – Mėta vyksta į kiekvieną kelionę, į kurią vyksta mama. Keliauti su kūdikiu – paprasta. Mamos pienas šalia, o pasaulis vaikams, patyrė, daug draugiškesnis nei Lietuva.
„Mėta įpratusi kalbėtis, bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Grįžusi į Vilnių, parduotuvėje ji iš pradžių irgi liečia žmones, bando juos kalbinti, tačiau patyrusi nedraugišką reakciją, susigūžia. Niekaip negali suprasti, kodėl kitose šalyse, ypač Pietryčių Azijoje, Afrikoje ją graibsto į visus šonus, o Lietuvoje nepastebi, – pasakoja Sida. – Lietuvoje išvis trūksta pagarbos vaikui, atrodo, kad vaikai mums labiau trukdo nei suteikia džiaugsmo.“
Po pasaulį su dukra keliaujanti lietuvių šeima, panašu, tautiečius labiausiai ir stebina. Daugybę kartų tėvai yra girdėję kartu keliaujančių perspėjimus: jūs nežiūrite vaiko, įkris į ežerą, nuslys nuo kalno, pasiklys džiunglėse... „Kodėl įkris, kodėl pasiklys? – niekaip nesupranta mama. – Neįkris. Jei mama rami, jei tėtis ramus, tai ir vaikas nieko nebijo. Baimės jausmas persiduoda, štai tuomet ir atsitinka visos nelaimės.“
Visur susiranda draugų
Mėta Afrikos gatvėse valgė mangus, pamėgo kokosų pieną, jokios bėdos jos neištiko Indijoje. Kiekviena kelionė su tėčiu ir mama jai – nuotykis, galimybė rasti naujų, dar nematytų draugų. „Vaikų pasaulyje pilna ir Mėta juos kažkaip susiranda, – sako tėtis Vytautas, o mama pasakoja, kaip Maniloje (Filipinuose) dukrelė iki trečios ryto bėgiojo su didžiausiu būriu vietos vaikų. „Maniau, kad jie sumindys ją, – šypsosi. – Tačiau atvesdavo vis man ją, parodydavo, kad viskas gerai ir vėl išsivesdavo žaisti. Vaikai labai greitai sujungia suaugusiuosius. Etiopijoje, jei norėtum pasikalbėti su vietos genčių nariais, tektų bendrauti per vertėją ar genties vadą, o Mėta padaro taip, kad vaikai ir suaugusieji pradeda bendrauti iškart.“
Nuo pirmųjų savo gyvenimo dienų keliaujanti mergaitė prisimena šalis, miestus, kalnų pavadinimus, vartydama albumus, į kuriuos tėvai sudeda jos kelionių nuotraukas, vardija sutiktus vaikus. „Ji keliauja su suaugusiaisias, tačiau jos pasaulis – vaikiškas, – sako Vytautas. – Kitų šalių vaikai ją moko savų žaidimų, ji tuojau pat pagauna jų kalbą, daineles.“
Jauniausia šalies alpinistė
Mėta Bukauskaitė su tėvais yra pasiekusi viršukalnes, kurių per visą savo gyvenimą neįveikia suaugusieji. Ji įtraukta į Lietuvos rekordų knygą, kaip jauniausia alpinistė.
Mėta Bukauskaitė su tėvais yra pasiekusi viršukalnes, kurių per visą savo gyvenimą neįveikia suaugusieji. Ji įtraukta į Lietuvos rekordų knygą, kaip jauniausia alpinistė. Jai pasidavė aukščiausia – Šiaurės Afrikos viršūnė Atlaso kalnyne Mt.Toubkal (4167 m), veikiantis Stromboli ugnikalnis Sicilijoje.
„Maroke savo bičiulio alpinisto prašiau, kad leistų pasiimti Mėtą kartu, jis nesutiko, sako, pavojinga, aukštis. Kitą kartą kelionę organizavome patys, Mėta puikiausiai įlipo, aukštį ištvėrė lengviau nei suaugusieji. Kai pasiekėme ledo sieną, nešiau ją kuprinėje, o visą kitą laiką ji tipeno savo kojomis“, – apie dukters ištvermę pasakoja Vytautas ir priduria, kad Mėta – tikras pavyzdys, jog viskas gyvenime įmanoma. Tai mes patys dažniausiai stabdome – nepavyks, negalėsiu, nepajėgs. Bet kol nepamėgini, juk negali žinoti.
Sausio 23-25 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks tarptautinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur“. Mėtos šeimą čia bus galima pamatyti, išgirsti, kaip jie dalijasi savo kelionių patirtimi ir ragina šeimas išdrįsti keliauti. „Kelionėse vaikas pažįsta pasaulį ne tokį, koks rodomas per televizorių. Kelionės – tai jo paties atradimai, pažinimo mokykla, pamokos priimti visokius žmones ir su visais draugauti“, – įsitikinę be šeimos savo kelionių neįsivaizduojantys V. ir S. Bukauskai.
