„West Express“ renginių ir konferencijų užsienyje organizavimo vadybininkė Oksana Buzmakova, nesvarbu, ar būtent dėl savo pomėgio, ar vyktų atostogų – planuodama kelionę visuomet pirmiausia pasidomi, ar tame mieste (šalyje) vyksta kokios nors futbolo varžybos.
Aistra futbolui – nuo gimimo
Aistra futbolui užsikrėčiau nuo savo tėčio. Kai gimiau, jis žaidė „Žalgiryje“. Tuo metu futbolininkai su šeimomis buvo lyg atskira bendruomenė. Jie gyveno ir treniravosi tuomet dar veikusioje „Žalgirio“ bazėje.
Todėl futbolas buvo neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Vėliau su visa šeima persikraustėme į Kišiniovą, kur tėtis atstovavo vietiniam futbolo klubui.
Tuomet, jau kiek paaugusi, be galo didžiavausi, kai jį matydavau televizijos ekrane. Po kelerių metų išvykome gyventi į Vokietiją, o ten apskritai buvo sudėtinga nepasiduoti visuotinei „priklausomybei“.
Aistra futbolui užsikrėčiau nuo savo tėčio. Kai gimiau, jis žaidė „Žalgiryje“. Tuo metu futbolininkai su šeimomis buvo lyg atskira bendruomenė. Jie gyveno ir treniravosi tuomet dar veikusioje „Žalgirio“ bazėje.
Metų metais stebėdavau rungtynes kartu su tėčiu. Jo dėka puikiai išmanau žaidimo taisykles. Bet labiausiai man patikdavo klausytis, kaip jis komentuodavo varžybas, mėgindavo atkreipti mano dėmesį į atakų pradžią, žaidimo schemą.
Futbolas – tai ne šiaip dvidešimt du vyrukai, lakstantys po aikštę su kamuoliu priekyje. Tai didelės ištvermės, įžvalgos, guvaus proto ir didelio pasitikėjimo komandos nariais reikalaujantis žaidimas.
Man teko matyti varžybas Vokietijoje, Anglijoje, Ispanijoje, Italijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Daugiausia varžybų esu stebėjusi Ispanijoje: Madride, Barselonoje, Valensijoje, Bilbao ir Salamankoje. Kiekvienos varžybos – tai šventė, verčianti jaudintis, greičiau plakti širdžiai, jausti pakylėjimą žvelgiant į minias žiūrovų, atėjusių stebėti savo numylėtinių žaidimo.
Ko gero, nieko nenustebinsiu pasakydama, kad mano favoritės vokiečių komandos – Dortmundo „Borussia“ ir Miuncheno „Bayern“. Pirmoji – tai mano vaikystės komanda. Išvykę į Vokietiją gyvenome netoli Dortmundo. Mokykloje, žaisdami futbolą kartu su draugais arba bendraklasiais, dažnai įsivaizduodavome, kad atstovaujame BVB vienuolikei.
Kai mėginu prisiminti emocijas, patirtas stadione, suprantu, kad neužteks žodžių joms nupasakoti. Tai tikra euforija!
Antroji mano dėmesį patraukė savo žaidimu. Jis ypač gražiai atrodo pastaruosius metus, kai komandą pradėjo treniruoti Josepas Guardiola. Žaidimas pagyvėjo, bet neprarado savo „vokiško“ susitelkimo.
Kalbėdama apie žaidėjus – būsiu kiek nenuspėjama. Kad ir kaip gerbčiau tokius garsius futbolininkus kaip Cristiano Ronaldo arba Lionelis Messi, jie nėra mano mylimiausi. Man patinka žaidėjai, pasižymintys komandiniu, o ne individualiu žaidimu. Vienas jų – prancūzas Franckas Ribéry. Taip pat man patinka vokietis Thomas Mülleris ir, žinoma, ispanas Andrésas Iniesta.
Patarimai keliautojams sirgamliams
Jei nesi konkrečios komandos gerbėjas, o kelionės tikslas tiesiog pasimėgauti gražiu futbolu, idealiausios kryptys – Barselona ir Madridas. Tam yra kelios priežastys: žemų kainų bendrovės „Wizzair“ ir „Ryanair“ į šiuos miestus vykdo tiesioginius skrydžius ir dažniausiai leidžia sutaupyti perkant lėktuvo bilietus; abu miestai turi ką parodyti kalbant apie lankytinas vietas.
Jei nesi konkrečios komandos gerbėjas, o kelionės tikslas tiesiog pasimėgauti gražiu futbolu, idealiausios kryptys – Barselona ir Madridas.
Už protingą kainą galima rasti patrauklų viešbutį miesto centre; abiejų miestų klubai žaidžia aukštos kokybės futbolą, turi savo bilietų pardavimo atstovybes vietos kelionių agentūrose, kas palengvina bilieto į varžybas įsigijimo procesą.
Varžybos Barselonoje beveik visada tikras šou. Jos vyksta didžiausiame Europos stadione „Camp Nou“ (99 354 vietos). Dieną prieš varžybas verta įsigyti turą po stadioną – tai tikras futbolo muziejus.
Pats Barselonos futbolo klubas vienas žymiausių Europoje – Ispanijos futbolo lygos lyderis ir daugybę apdovanojimų turintis klubas su pasaulinio lygio žvaigždėmis. Šiuo metu apsilankę varžybose galite pamatyti tokias žvaigždes kaip L.Messi, A.Iniesta, I.Rakitićius, Silva, D.Pike ir pan.
Madride galite rinktis vieną iš dviejų žymių futbolo klubų (jei vienas nežaidžia, tai greičiausiai žais kitas) – Madrido „Real“ arba Madrido „Atletico“. „Estadio Santiago Bernabeu“ – legendinis „Real“ ekipos stadionas, ketvirtas pagal dydį Europoje. Tuo tarpu „Atletico“ namų stadionas yra Madrido centre, kas palengvina kelionės logistiką. Kaip ir Barselonoje, Madrido komandose žaidžia nemažai pasaulinio lygio futbolininkų: iš Madrido „Real“ – C.Ronaldo, S.Ramosas, K.Benzema ir Marcelo, o iš Madrido „Athletic“ – F.Torresas, T.Mendesas, Koke.
Bilietai į futbolą Italijoje bene pigiausi Europoje, o temperamentingi sirgaliai „tifoziai“ tikrai neleis liūdėti.
Taip pat galima vykti į Italiją. Palyginti su kitais stipriais Europos futbolo čempionatais, bilietai į futbolą šioje šalyje bene pigiausi, o temperamentingi sirgaliai „tifoziai“, žinomi visame pasaulyje, tikrai neleis liūdėti. Varžybas geriausia stebėti Milane arba Romoje (tiesioginiai skrydžiai iš Lietuvos). Nebijantiems naudotis viešuoju transportu svetimoje šalyje rekomenduoju nuvykti į Turino „Juventus“ varžybas.
Praktika rodo, kad Lietuvoje yra nemažai Anglijos „Premier“ lygos gerbėjų, tačiau patekti į varžybas šioje šalyje labai sudėtinga. Bilietai, tiksliau, abonementai, į čempionatą išperkami gana greitai. Vėliau parduodamas bilietų likutis kainuoja brangiai, o likusios vietos stadione dažniausiai būna nelabai patrauklios.
Kitas svarbus dalykas yra tas, kad varžybų Anglijoje data televizijos prašymu gali būti keičiama likus kelioms savaitėms ar net mažiau iki varžybų, ir tai gana dažnas reiškinys! Keliautojams sirgaliams tai gresia papildomomis išlaidomis: gali tekti keisti lėktuvo bilietus ir viešbučių rezervacijas.
Patirti tikrą euforiją
Kai mėginu prisiminti emocijas, patirtas stadione, suprantu, kad neužteks žodžių joms nupasakoti. Tai tikra euforija! Įsivaizduokite, vidutiniame stadione Europoje yra maždaug 30 000–50 000 vietų. Didžiausi stadionai – „Camp Nou“ ir „Santiago Bernabeu“ Ispanijoje, Vemblio Londone, „Signal Iduna Park“ Dortmunde, „Stade de France“ Paryžiuje ir „San Siro“ Milane – talpina 80 000– 99 000 lankytojų. Stebėti varžybas tokioje minioje, kuri audringais plojimais, šūkiais arba „bangomis“ palaiko savo numylėtinius, kažkas neįtikėtino.
Stebėti varžybas tokioje minioje, kuri audringais plojimais, šūkiais arba „bangomis“ palaiko savo numylėtinius, kažkas neįtikėtino.
Matyti, kaip sirgaliai, net pralaimėjimo atveju palaiko savo komandas, kaip atsistoję ploja laimėtojams, kaip skanduoja, bara arba giria... – tai labai įkvepia! Tiek daug emocijų nepamatysi jokioje kitoje vietoje.
Žmonės Europoje ir visame pasaulyje mėgsta futbolą: tai žaidimas, filosofija, kultūra. Jokia kita sporto šaka taip nesuvienija skirtingų žmonių. Čia nesvarbi religija, rasė, lytis ar amžius.
Daugybė futbolo projektų kovoja su rasizmu ir diskriminacija, dalyvauja mokyklinio ugdymo projektuose, skatinančiuose vaikus būti supratingus, geranoriškus ir tolerantiškus bei ugdo sveiką gyvenimo būdą. Yra daugybė programų, skirtų neįgaliems asmenims. Tai turi kažką bendro su kelionėmis, kurių metu žmonės turi galimybę susipažinti su kitomis kultūromis, religijomis ir gyvenimo būdu.
Straipsnis buvo publikuotas „West Express“ žurnale „Žvilgsnis į pasaulį“
„West Express“ – poilsinių, pažintinių, kruizinių kelionių pasiūlymai
