EVANGELIKŲ REFORMATŲ BAŽNYČIA IR KUNIGAIKŠČIŲ RADVILŲ MAUZOLIEJUS (Senoji g. 1, Kėdainiai)
Tel. 8 347 53685, kedainiumuziejus@gmail.com, www.kedainiumuziejus.lt
Dirba: II-VI 10-17 val. (sezono metu), spalį – gegužę lankymas susitarus iš anksto nurodytu telefonu. Bilieto kaina: suaugusiems – 2 Eur, senjorams ir moksleiviams – 1 Eur.
Bažnyčią fundavo kunigaikščiai Radvilos, baigta statyti XVII a. viduryje, renesanso stiliaus, išliko beveik nepakitusi. Tai viena iš seniausių ir didžiausių protestantiškų bažnyčių buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje. Itin įspūdinga Nyderlandų manierizmo stiliaus ąžuolinė sakykla ir ąžuolo paneliai, puošia XVII a. sietynas. Kunigaikščių Radvilų mauzoliejuje saugomi 6 unikalūs sarkofagai – XVII a. nacionalinės reikšmės dailės ir istorijos paminklai.
MINARETAS (S.Dariaus ir S.Girėno g. 5, Kėdainiai. Miesto parke, priešais geležinkelio stotį)
Kėdainių dvaro sodybos minaretas pagal savo paskirtį – kviesti maldai – niekuomet nebuvo naudojamas. Aivaną, mečetę ir minaretą apie 1880 m. parkui papuošti pastatė valdų savininkas vokiečių kilmės rusų armijos generolas grafas Eduardas Totlebenas.
TAIP PAT SKAITYKITE: (Ne)pažįstami Kėdainiai: Radvilų mieste – stebinanti kultūrinio paveldo įvairovė
Kaip įtvirtinimų inžinierius jis dalyvavo Rusijos karuose su turkais, jiems atminti galbūt ir pastatė musulmoniškus kulto pastatus. Sklido kalbos, kad turįs musulmonę mylimąją, kuri čia melsdavosi. Totlebeno rūmai buvo susprogdinti 1944-aisiais metais, mečetė ir aivanas sunyko. Minaretas rekonstruotas, prie jo galite patekti per senąjį peizažinį XIX a. parką nutiestais takais arba per geležinkelio pervažą.
EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIA (Vokiečių g. 7, Kėdainiai)
Tel. 8 347 53219, arvymal@gmail.com, www.liuteronai.lt/Parapijos/Kedainiu-parapija. Atidaryta tik pamaldų metu.
Vietos gyventojai liuteronų bažnyčią kartais vadina vokiečių bažnyčia, nes apie ją praeityje telkėsi visa Kėdainiuose gyvenusių vokiečių kultūrinė ir tautinė veikla. Ji baigta statyti 1679 metais. Vidaus sienoje išliko meniška paminklinė lenta su lotynišku įrašu Adomui Freitagui – gydytojui ir garsiam karinių įtvirtinimų inžinieriui, Kėdainių gimnazijoje dėsčiusiam matematiką. Bažnyčia vertinga savo santūriomis renesansinėmis formomis – šio stiliaus paminklų išliko nedaug. Interjere – unikalios XVII amžiaus freskos: Šv. Petro ir Šv. Povilo, pietinėje sienoje – evangelistų Šv. Luko ir Šv. Jono, o šiaurinėje – Šv. Morkaus ir Šv. Mato atvaizdai. Tai vienintelis atvejis Lietuvoje, kad liuteronų bažnyčia būtų taip išpuošta sienine tapyba.
MIKALOJAUS DAUKŠOS ĄŽUOLAS (Babėnai, M.Daukšos gatvė (nuo Ąžuolų skg. kita gatvelė)
Tai seniausias Kėdainių miesto ąžuolas (skersmuo – 1,70 m, apimtis – 5,4 m, aukštis – 23 m). Pasakojama, kad jį pasodino Kėdainiuose apie 1527 m. (?) gimęs Mikalojus Daukša, lietuvių raštijos pradininkas. M. Daukša – ryški lietuvių raštijos formavimosi pradinio etapo asmenybė. Jis buvo švietėjas, humanistinių idėjų reiškėjas, gimtosios kalbos teisių XVI a. gynėjas, vienas pirmųjų lietuvių literatūrinės kalbos kūrėjų, padėjęs pagrindus raštijai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Jo žymiausi kūriniai: „Postilė“ (1599 m.), „Katekizmas“ (1595 m.), „Trumpas budas pasisakimo“ (1595 m.). Nuo 1999 m. ąžuolas – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.
LIETUVOS GEOGRAFINIS VIDURYS (Ruoščių k., Kėdainių r.)
1995 m. oficialiai nustatytas ir dideliu laukų akmeniu pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’ š. pl. ir 23°54’ r. ilg.). Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją. 2009 m. čia įrengta granito lentelė su iškaltomis šalies geografinio vidurio koordinatėmis.
ČESLOVO MILOŠO TĖVIŠKĖ ŠETENIUOSE (Šeteniai, Kėdainių r.)
www.milosz.lt. Dėl lankymo tartis tel. 8 688 25 375.
Šeteniai – poeto, rašytojo, vertėjo, publicisto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimtinė. Vaikystės prisiminimus apie gimtuosius Šetenius ir Lietuvą rašytojas Česlovas Milošas nešiojo širdyje visą gyvenimą, jie atsispindi eilėraščiuose bei garsiajame romane „Isos slėnis“. 1999 m. ant Nevėžio upės šlaito, buvusiame svirne, įkurtas rašytojo Česlovo Milošo kultūros centras – kultūros ir mokslo židinys. Jame vyksta literatūros vakarai, susitikimai, konferencijos, veikia Česlovui Milošui skirta ekspozicija.
Centrą supa gražus parkas, kuriame stovi koplytstulpiai ir skulptūros, skirtos Šeteniams ir juose gimusiam Česlovui Milošui.
1863 METŲ SUKILIMO MUZIEJUS IR PABERŽĖS SAKRALINIO PAVELDO KOMPLEKSAS (Paberžės k., Kėdainių r.)
Tel. 8 645 12407, muziejus1863@gmail.com, www.kedainiumuziejus.lt.
Dirba: I – VI 9-17 val. Bilietų kaina: suaugusiems –1,60 Eur, senjorams ir moksleiviams – 0,80 Eur.
1863 m. sukilimo muziejus buvo įkurtas 1993 metais, XVIII a. vokiečių kilmės barono Stanislovo Šilingo dvare. Būtent čia kunigas Antanas Mackevičius suformavo sukilėlių būrį ir stojo į atvirą kovą prieš carizmą. Čia išvysite sukilėlių ginklų, asmeninių daiktų, dokumentų. Eksponuojami žymiausių Lietuvos grafikų bei tapytojų dailės kūriniai, atspindintys sukilėlių kovas bei įamžinantys jų atminimą.
Šalia muziejaus – Paberžės bažnyčia, statyta liaudies meistrų. Čia saugomi bene žymiausio lietuvių dievdirbio Vinco Svirskio kryžiai ir altorius. Bažnyčioje, senojoje klebonijoje bei svirne išvysite unikalias Tėvo Stanislovo „saugotuves“ – bažnytinio meno, metalo plastikos, skulptūros, tapybos ir kt. rinkinius.
Daugiau informacijos apie kelionių akciją „Magiškasis Kauno regiono septynetas“ ir dalyvavimą joje rasite paspaudę čia.
