Tik ekskursijų nebeužtenka
Alytaus turizmo informacijos centro turizmo specialistė Birutė Malaškevičiūtė sako, kad senjorai labai mėgsta temines keliones, į kurias būtinai įtraukia ir edukacijas.
„Atvyksta grupės tiek su kelionių agentūromis, tiek pavienės draugų kompanijos. Pastebime, kad itin aktyvūs Trečiojo amžiaus universiteto lankytojai – turistus traukia dzūkų nuoširdumas ir svetingumas“, – kalbėjo B.Malaškevičiūtė.
Anot jos, tiek vasarą, tiek ir prieš Kalėdas itin populiarios gastronominės ir šventinės edukacijos. Štai į Alytaus kraštotyros muziejų užsukama ne tik į praeitį nukeliančių ekspozicijų apžiūrėti, dzūkiškos šnektos paklausyti, bet ir grikinių babkų išsikepti ar bičių vaško žvakių lieti.
Prisiminti kaime prabėgusius metus, sužinoti dzūkiškų patiekalų ruošimo paslapčių kepant tradicinius kūčiukus, kaimišką naminį pyragą, duoną ar bulvines bandas skubama į Pivašiūnų amatų centrą, kur galima prisiliesti ir prie senųjų amatų – veltinį nusivelti ar pintinę iš vytelių supinti.
Tradicines dzūkiškas bulvines bandas, kai tarkiai dedami ant džiovintų kopūstų lapų ir šaunama į malkomis iškūrentą krosnį, išsikepti ir karštų su gardžiausiais pagardais paragauti galima „Dzūkijos dvare“, Junčionių kaimo bendruomenėje ar Punios Panemunės dzūko pirkioje, kurioje atkurta XIX a. pabaigos dzūkų gyvenimo aplinka. Būtent čia galima susipažinti ir su advento bei gavėnios pasninko valgiais ir papročiais.
O štai apie duonos kelią, anot B.Malaškevičiūtės geriausiai papasakos ir kepti išmokys Alovės amatų kiemelyje.
„Į miestelių bendruomenes noriai užsuka ne tik senjorai, bet ir jaunimas. Senieji amatai, jauki aplinka, sūrių ar kitų kaimiškų gėrybių ragavimas, šiltas bendravimas yra būtent tai, kas traukia ir žavi keliautojus“, – pasakojo Alytaus turizmo informacijos centro specialistė.
Anot jos, pastaruoju metu labai išpopuliarėjo įvairūs pažintiniai turai, o vienu iš patraukliausių objektų yra tapusi Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla, kurios statybai kitados kone visos medžiagos atplukdytos iš JAV. Iš Čikagos atvežti net mokykliniai suolai, lentos ir stiklai langams.
Amerikos lietuvis Laurynas Radziukynas praėjusio amžiaus pradžioje ir finansavo mokyklos statybą.
Iš šių kraštų kilęs inžinierius, Amerikos lietuvis Laurynas Radziukynas praėjusio amžiaus pradžioje ir finansavo mokyklos statybą. Aniems laikams tai buvo ypač moderni mokykla su centriniu šildymu, ekologišku būdu tvarkoma kanalizacija ir vėjo turbina elektros energijai gaminti.
Šiandien L.Radziukyno mokykla ir visas jos pastatų kompleksas Kurnėnuose sutvarkytas, atgijęs, pritaikytas lankymui ir siūlo įvairias edukacines programas.
Žavi ir kitos kultūros
Ne pirmą kartą atvykstantys ar temines ekskursijas po Dzūkiją besirenkantys keliautojai būtinai užsuka į Raižius ir Butrimonis, kuriuose kūrėsi totoriai ir žydai. Šiuo metu šalyje totorių gyvena apie 2,5 tūkst., iš jų daugiau kaip 400 – Alytaus apskrityje, daugiausia Raižiuose, Butrimonyse ir Alytuje.
Raižių kaime, totorių įkurtame dar XV a. pabaigoje, stovi vienintelė Lietuvoje sovietmečiu veikusi totorių mečetė. Raižiuose galima paskanauti ir tradicinio totorių pyrago – šimtalapio.
Veikia vienintelis toks sūkurinis fontanas.
B.Malaškevičiūtė pataria neaplenkti ir Butrimonių. „Čia veikia „Butrimonių muziejus: lietuviai – totoriai – žydai“. Tai unikali vieta, atskleidžianti trijų tautų istoriją ir likimus. Be to, miestelio centre esančioje vienintelėje Lietuvoje trikampėje aikštėje, apsuptoje XX a. pradžios pirklių ir amatininkų namų, veikia vienintelis toks sūkurinis fontanas“, – patarimus dalijo turizmo specialistė.
Istorijos klodus slepia ir buvusi Alytaus miesto sinagoga. 1911 m. pastatytame pastate kadaise veikė religinė mokykla. Tarpukariu žydų bendruomenė sudarė beveik 30 proc. miesto gyventojų, todėl jų indėlis į miesto istoriją ryškus ir juntamas iki šių dienų. Dabar čia įsikūręs audiovizualinių menų centras.
Poreikis teminėms ekskursijoms
Anot gido ir kelionių vadovo Raimundo Šakalio, senjorai yra labai aktyvūs keliautojai. „Jie neretai patys siūlo, ką ir kur nori pamatyti, belieka tik sudėlioti vienos ar dviejų dienų išvyką“, – sakė pats Trečiojo amžiaus universitetui priklausantis R.Šakalys.
Pasak gido, regionų pažinimas labai sustiprėjo po pandemijos ir išliko iki pat dabar. „Šiuo metu nebėra tokių kelionių kaip anksčiau – niekas nebenori per vieną išvyką aplankyti 10 bažnyčių. Svarbu įvairovė. Populiarėja lėtasis turizmas, kai renkamasi aplankyti mažiau objektų, tačiau norima juos pažinti giliau.
Pavyzdžiui, atvykus į Žuvinto biosferos rezervatą, norisi ne tik pamatyti paukščius, bet sužinoti ir apie patį rezervatą, prasieiti pažintiniu taku. Tos pačios kelionės metu aplankoma ir Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla, Alytaus kraštotyros muziejus ar bandoma įsijausti į aktoriaus vaidmenį Alytaus miesto teatre“, – kalbėjo kelionių vadovas.
Populiarėja lėtasis turizmas, kai renkamasi aplankyti mažiau objektų.
Anot R.Šakalio, dažniausiai vykstama į vienos dienos išvykas, bet lankydamiesi jiems įdomiose vietose keliautojai jau į priekį apgalvoja, ką norės patyrinėti atvykę čia kitą kartą. O patyrinėti tikrai yra ką: vien Alytuje – keli muziejai, piliakalnis, į Lietuvos rekordų knygą įrašytas Baltosios rožės tiltas – aukščiausias pėsčiųjų ir dviračių tiltas šalyje, parodos, koncertai buvusioje Alytaus sinagogoje.
„Mėgstamos yra teminės kelionės, vykstama į koncertus. Trečiojo amžiaus universiteto lankytojai buriasi į skirtingus kelionių klubus: kas nori pažintinio turizmo, o kas aplankyti teatrų premjeras. Tam dažnai sezoniškumas visai neturi įtakos. Tad ir žiemą yra ką pamatyti, patirti ir paragauti, o vykstant rudenį galima dar ir pagrybauti. O šiemet, pavyzdžiui, labai populiarus buvo šaltalankių ūkio lankymas Venciūnų kaime“, – pasakojo gidas.
Prognozės: ką keliautojai Lietuvoje rinksis kitąmet?
Agentūros „Kelionių laiko“ pažintinių kelionių vadybininkė Eglė Blažaitytė taip pat pastebėjo, kad į keliones po Lietuvos regionus susirenka pilni autobusai, o pagrindiniai keliautojai – moksleiviai ir senjorai.
Pasak E.Blažaitytės, senjorai ieško netradicinių, teminių maršrutų – dažnai net patys pasiūlo, kokį įdomų žmogų aplankyti ar nedidelį muziejų būtų galima įtraukti į numatytą maršrutą. Galima prognozuoti, kad kitąmet bus populiarus su M.K.Čiurlionio gyvenimo ir kūryba susijusių vietų lankymas.
Anot E.Blažaitytės, bene visos ekskursijos neapsieina ir be tradicinių valgių bei gėrimų degustavimo ar amatų. „Visuomet norima apjungti gamtinius ir kultūrinius objektus, užsukti į ūkius ar pas nedidelius verslus puoselėjančius žmones, kur galima paragauti vietinių produktų“, – pasakojo kelionių vadybininkė.
Kalbėdama apie keliautojus senjorus, E.Blažaitytė pastebi, kad nemažą dalį sudaro pavieniai keliautojai, ir gan dažnai moterys. „Kelionių metu moterys taip susibendrauja, kad kitą kelionę užsisako vėl drauge. Dažnai renkasi ne tik pažinti Lietuvą, bet vyksta ir į tolimesnes išvykas“, – pasakojo E.Blažaitytė.
Kuo dažniau keliausite, tuo stipresni psichologiškai būsite.
Populiarėjančias senjorų ekskursijas socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius tiesiogiai siejo su įvairių dirgiklių perkrovimu. „Kalbos apie karą, politiką ar šildymo kaštus silpnina centrinę nervų sistemą, – sako ekspertas. – Mūsų metronomas sulėtėja ir mes norime grįžti prie natūralių impulsų: skanauti, gėrėtis gamta ar bandyti žiemą surasti gėlių.“
„Kuo dažniau keliausite, tuo stipresni psichologiškai būsite“, – pataria T.Lagūnavičius, pridurdamas, kad keliauti reikėtų bent 5–6 kartus per metus.
