Kodėl Europos turistus taip vilioja Afrika? Ko tikėtis ten nuvykus? 15min interviu su G.Štaraite.
– Kodėl europiečius taip traukia Afrika? Kokiu tikslu ten verta keliauti – kaip turistams, poilsiautojams, o gal kultūros tyrinėtojams?
– Didžiajai daliai mūsų keliautojų Afrika vis dar yra egzotika. Tik tie, kurie gerokai pakeliauja po Aziją ar Lotynų Ameriką, jau nekalbant apie Europą, vyksta ten, kai pritrūksta kažko naujo...
Į Afriką galima nuvažiuoti ir paprastai, t.y. turistiškai. Yra poilsinių kelionių, pavyzdžiui, į Keniją, Tanzaniją su Zanzibaru. Renkiesi kelionių paketą – skrydį su poilsiu viešbutyje, o šalies pažinimas, tarkime, kelionė po Safarį, tampa tik nedidele atostogų dalimi.
Aišku, tokių vietų Afrikoje, kur būtų geras ir tinkamas servisas tokiam poilsiui, yra pakankamai nedaug. Vadinasi, didžioji dauguma tų, kurie važiuoja į Afriką, jie važiuoja nuotykio (juokiasi).
Čia visą laiką esi laukinėje gamtoje su tokiu padidintu adrenalino kiekiu, nes niekas nesuplanuota, neužsakyta, gali visą dieną važinėti, nieko nematyti, o kitą dieną pamatyti viską, kas įmanoma – tai tikras nuotykis.
– Galbūt keliautojus vilioja ir kultūrinio šoko patirtis?
– Ne, manyčiau, kad labiau pakeliavę žmonės apie kultūrinį šoką nelabai ir galvoja. Galiausiai, retas žmogus į savo pirmą didesnę egzotinę kelionę važiuoja į Afriką. Kuo Afrika vilioja? Sakyčiau, jog yra du aspektai. Vienas jų – gamta ir gyvūnai, o kitas – gentys.
Didžioji dauguma tų, kurie važiuoja į Afriką, jie važiuoja nuotykio.
Tiesa, tos autentikos ir čia lieka vis ir vis mažiau. Ten, kur atvažiuoja turistai, viskas tampa orientuota į turizmą. O jeigu jau norisi nuvažiuoti ten, kur baltieji praktiškai nesilanko, tai imi mašiną su vairuotoju (ar be jo) ir važiuoji.
Tačiau į kai kurias vietas reikia važiuoti atsargiai. Afrikos kaimas, panašiai kaip ir Lietuvoje, pakankamai daug geria, o tuomet gali kilti nesusipratimų.
– Jeigu ne paslaptis, ką geria afrikiečiai?
– Jie daro tokį degtinės raugalą iš to, kas, priklausomai nuo regiono, auga aplinkui. Jeigu aplink džiunglės, tai iš bananų žiedų, o jeigu niekas neauga –grūdų. Po to susipila į tokius, iš moliūgų išskaptuotus indus ir siurbčioja.
Ragauti pati nesiryžau (juokiasi), bet yra keliautojų, kurie ragavo. Sakė, kad geri įmanoma gerti (juokiasi). Susirenka kelios gentys į kas savaitinį turgų ir siurbčioja. Jiems tai ir būdas pabendrauti, ir užsimiršti... Yra įvairių būdu, kaip kas svaiginasi...
Taigi, Afrikoje yra vietų, kur vietiniai maloniai bendrauja, sutinka su šypsenomis, kaip, pavyzdžiui, Madagaskare. Bet yra teritorijų, kur, sakykime, gyvena mažiau maloni gentis, ir ten net sustoti nesinori, nes jie verda alkoholį ir svetimų nelaukia.
SKAITYKITE DAUGIAU: A.Pabarčiūtė apie vieną iš žalingiausių įpročių, neleidžiantį būti laimingiems
Neturite laiko skaityti? Atsiverskite „Bukaziną“!
– Į kurį Afrikos regioną vykti saugiau/ įdomiau – šiaurinį ar pietinį? Ir ar jie labai skiriasi?
– Taip, skirtumas išties ryškus. Labiau civilizuota ir turistams pritaikyta yra pietinė Afrikos dalis. Pietų Afrikos Respublika (PAR), Namibija, Botsvana – čia pakankamai paprasta ir patiems išsinuomoti automobilį, ir keliuose susigaudyti.
Šiose šalyse gerai išvystyta infrastruktūra, todėl atrodo, kad atvykai ne į Afriką, o į vakarietišką pasaulį su gerais keliais, dideliais prekybos centrais, geru maistu ir t.t.
O visa likusi Afrika (aš apie Šiaurinę Afriką nekalbu, kur Tunisas, Egiptas, Marokas, nes ten kita kultūra) pasidalina į vietinį gyvenimą su varganais kaimais ir dideliais miestais.
– Kas jums pačiai įdomiau – gamta, gyvūnija ar žmonės, jų gyvenimo būdas, socialinė aplinka?
– Afrikoje nebedaug ir likę tų senųjų genčių, tokių, kaip mes juos įsivaizduojame – ištampytomis lūpomis, išsitepliojusių moliu (juokiasi)... Turbūt Etiopija yra ta vieta, kur galima išvysti daugiau autentikos.
Tačiau daugumos afrikiečių gyvenimas yra paprastas – namukas, žemės ūkio darbai ir viskas. Sakyčiau, kad dėl žmonių ir kultūros važiuoju 20 proc., o visa kita – gamta. Man be galo patinka stebėti laukinius Afrikos gyvūnus.
Labiau civilizuota ir turistams pritaikyta yra pietinė Afrikos dalis.
– Kokias Afrikos šalis ar miestus aplankyti rekomenduotumėte mūsų skaitytojams?
– Etiopija man yra šalis „numeris vienas“ dėl senos ir kartu labai egzotiškos kultūros, nes ten yra ir senos krikščioniškos bažnyčios, ir senos gentys, gyvenančios ir besirengiančios taip, kaip rengėsi protėviai.
Dėl artumo gamtos man pirmoje vietoje yra Uganda. Ten gali pamatyti iš arti gorilas ir šimpanzes. Na, o jeigu norisi to tokio atostogų potyrio – skanaus maisto ir šiek tiek gamtos, tai yra PAR. Kiekvienas pagal save gali rinktis, kas jam įdomiau – kultūra, gamta ar keliavimo komfortas.
– Ar esate numačiusi, kur keliausite artimiausiu metu?
– Aš vis dar nesu buvusi Tanzanijoje, tad mano artimiausi planai yra ten. Pasak ten buvusių, ča yra pati didžiausia tikimybė pamatyti liūtus iš kaip įmanoma arti. Aš esu juos arti mačiusi, bet man norisi dar arčiau. (juokiasi)
Daugiau apie Gabrielę Štaraitę bei naujausius šios autorės tekstus rasite naujajame žurnale „Bukazinas“.
