Štai, kad ir Balkasodžio koplyčia, išlikusi to paties pavadinimo kaime – tikras lobis istorijos gerbėjams. Gidai valandų valandas gali pasakoti apie čia buvusį dvarą, dvarininkų likimus, apie meistrus iš Italijos, stačiusius puošnią koplyčią su laidojimo rūsiu.
Būtent čia rasti šio dvaro savininko palaikai, kol kas vienintelė žinoma mumija Alytaus krašte. Kitų koplyčioje buvusių mirusiųjų palaikų likimą gaubia paslaptis.
Praeities paslaptimis ne mažiau garsus Olakalnis su koplyčia Bendrių kaime. Miroslavo apylinkių žmonės šį kalną gerbia nuo gilios senovės, apie jo reikšmę miestelio pavadinimui yra sukurta legenda, pasakojanti apie Bendrių dvare gyvenusį žiaurų dvarponį Slobodą, turėjusį sūnų, vardu Miroslav. Jo vardu ir miestelis pavadintas.
Supykęs ant baudžiauninko, dvarponis tempdavo nelaimingąjį ant Olakalnio ir ten liepdavo nukirsti galvą, tvirtindamas, kad ataugsianti nauja. Pasakojama, jog pagonybės laikais čia buvo aukojama dievams. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ant Olakalnio eidavo bažnytinė procesija iš Miroslavo bažnyčios.
Senesni gyventojai mena tėvų pasakojimus, kad kalne Napoleono armija buvo paslėpusi lobį ir Bendrių dvaro skerdžius 10 dienų kiekvieną rytą rasdavo po vieną sidabrinę monetą.
Netikėtumų mėgėjams verta patyrinėti 61,94 m Moterties upelio tunelį-geležinkelio pralaidą Muiželėnų miške. Pralaida sumūryta iš tašytų akmenų, joje įrengta 10 apie 0,2 m aukščio kaskadų, mažinančių srovės greitį. Manoma, kad Antrojo pasaulinio karo metu šiame tunelyje nuo lėktuvų antskrydžių slėpėsi vietos gyventojai.
Savotišką kalnų tarpeklį primenančiame tunelyje prireiks šviesos šaltinio. Čia taip pat lauks pažintis su šikšnosparniais ir vietinėmis varliagyvių rūšimis.
Manoma, kad Antrojo pasaulinio karo metu šiame tunelyje nuo lėktuvų antskrydžių slėpėsi vietos gyventojai.
Vietiniai gyventojai įvairiais pasakojimais bei padavimais apipynė stambius Alytaus krašto riedulius. Štai Silgionių akmuo: apie 30 cm nuo akmens viršaus yra natūrali 24 cm ilgio, 5–7,5 cm pločio ir iki 3 cm gylio lyg iš dviejų besijungiančių įdubimų susidedanti „pėda“. Tikėta, kad tai yra savotiški dviejų pasaulių susitikimo vartai. Akmuo įdomus tuo, jog vieni pasakojimai tvirtina, jog čia savo pėdą paliko Dievas, kiti – tai velnio darbas.
Karliškių (Mergos) akmuo – 3,4 x 2,9 x 1,3 m dydžio natūralus riedulys. Padavimais pasakojama, kad šis akmuo – tai motinos prakeikta ir akmeniu pavirtusi nuotaka.
Besidomintiems mitologija vertėtų suklusti: šis akmuo yra pirmas įdomioje keturių Mergos akmenų grandinėje: Karliškių Mergos akmuo – Daugų ežero salos Mergos akmuo – Geidukonių Mergos akmenukas – Maskaukos Mergos akmuo (paskutiniai du yra jau Varėnos rajone). Visi keturi akmenys yra beveik vienoje linijoje, o atstumai tarp jų idealiai atitinka 8, 8 ir 16 km. Ką tai galėtų reikšti?
Laumės akmuo – didelis 10 m apimties kiaušinio formos riedulys tarp Obelijos ir Metelio ežerų. Pasakojama, kad akmuo naktimis virsta burtininke, kuri iki pirmųjų gaidžių gąsdina vėlyvus keleivius. Todėl akmuo ir pramintas Laumės akmeniu.
Ekstremalesnių pojūčių mėgėjai, besidomintys antgamtinėmis galiomis, vakaro prieblandoje mielai aplankys netoli Daugų esančią nuošalią sodybą ir pasiners į viduramžių bausmių, kankinimų ir raganų teismų erdvę bei pragaro mišką bendriniu pavadinimu – „Pelkė“.
Į pragaro erdvę patenkama pro karstą, giljotiną, o pro telkšančią pelkę praeinama kabančiu tiltu. Pasak mistiškosios erdvės įkūrėjo Alberto Dusevičiaus, raganų ir žiniuonių pasaulio paslaptys viliojo ir vargšus, ir turtinguosius. Autentiški pasakojimai perduodami iš kartos į kartą.
Alytaus mieste gyva legenda apie Žalią Bobą, kuri gyveno viename iš miesto pušynėlių ir grobė vaikus. Jos oda buvo pažaliavusi, o akis slėpė žali sulipę plaukai. Nors jau senokai niekas nematė Žalios Bobos, tačiau sutemus jos pamėgtas vietas ir šiandien aplenkia vietiniai. Jeigu norėsite praeiti Žalios Bobos takais – apie juos pasitikslinti reiks užsukti į Alytaus turizmo informacijos centrą. Dar čia sužinosite, kur Alytuje Kurorto parke yra medis žmogaus veidu.
Geologinis-gamtinis turizmas dabar „ant bangos“ Šveicarijoje, Prancūzijoje, kitose ES šalys. Jis stebėtinai populiarus, nors tokiose kelionėse dažniausiai nėra komforto.
Kelionių ekspertai sako, kad mistika dvelkiantys turai dar gali būti „pagardinti“, kad ir naktine vampyrų laikus menančia vakariene. Kelionių startuolio „Hoperfy“ bendraįkūrėjas Tadas Kertenis taip pat sako, kad galima plėtoti rumuniškąją dzūkų koncepciją: nestandartiniai, neįprasti maršrutai yra patrauklūs, mielai lankomi turistų.
