Per dešimt metų kiekvienas iš šios trijulės apkeliavo daugiau nei 40 pasaulio valstybių. Rekordininkas – Vytautas Mikaitis, kuris jau aplankė 68 šalis.
„Dažniausiai manęs klausia, iš kur gaunu pinigų kelionėms, ką veikiu, kad galiu tiek keliauti. Iš pradžių su broliu visada tilpdavome į 580 eurų biudžetą. Tiek išleisdavome per dvi savaites.
Iš pradžių su broliu visada tilpdavome į 580 eurų biudžetą. Tiek išleisdavome per dvi savaites.
Dirbu ten, kur esu kviečiamas (organizuoju renginius ir filmuoju, montuoju), o kelionių dažniausiai neplanuoju – randu pigius bilietus ir perku (kartais net į datas nežiūrėdamas)“, – sakė Vytautas.
Paradoksalu, bet į pirmą kelionę jis išvyko palyginti neseniai – 2003 metais autobusu kartu su broliu Vaidu važiavo į Albaniją. O lėktuvu pirmą kartą skrido tik prieš kelerius metus. Tačiau dabar jo sąskaitoje jau 188 skrydžiai, per kuriuos ore praleido beveik 22 dienas.
Vyresnis brolis Vaidas bei Vytauto žmona Simona, kuri iki pažinties su vyru buvo tik Lenkijoje ir Latvijoje, nuo jo nedaug atsilieka: Vaido sąskaitoje 58, o Simonos – 43 šalys.
Apie aplankytas šalis Mikaičių trijulė pasakojo Kaune, „Kaunas Talent Garden“ organizuotame renginyje „Creative breakfast“. Netrukus Vytautas ir Vaidas savo aplankytų vietų sąrašą praplės dar keliomis vietomis – artimiausia kelionė jau suplanuota į Kazachstaną.
Kelionė į praeitį – ekskursija po Šiaurės Korėją
Išskirti, kuri šalis labiausiai įsiminė, nė vienam iš jų nėra lengva – kiekviena kelionė pateikia savų netikėtumų ir įspūdžių. Tačiau vienu ypatingiausių broliai Vytautas ir Vaidas vadina „skrydį atgal į sovietmetį“ – 2012 metais įvykusią kelionę į Šiaurės Korėją.
„Tai buvo vau! Šiaurės Korėja yra šalis – kalėjimas. Nors ten vykome tai žinodami, vis tiek jausmas buvo keistas. Didžiuliame mieste, sostinėje Pchenjane, pamatėme tai, ko Lietuvoje nebėra jau kelis dešimtmečius“, – prisiminė Vytautas.
„Pradėk taupyti pinigus, važiuosime į Šiaurės Korėją“ – tokios žinutės iš brolio sulaukęs Vytautas prisipažįsta planavimą palikęs Vaidui.
Pastarasis pasakojo, jog visą reikalingą informaciją rado internete. Uždara šalis kontroliuoja turistų vizitus, tad atvykti į Šiaurės Korėją galima užsisakius kelionę tik per oficialią agentūrą, paprastai veikiančią Kinijoje.
Šioje šalyje veikia ir Šiaurės Korėjos turizmo agentūrų padaliniai. Iš vienos jų lietuviai įsigijo 5 dienų kelionę.
Kelių dienų programa buvo detaliai suderinta ir patvirtinta dar prieš kelionę. Už maždaug 2 tūkst. litų žmogui keliautojai gavo asmenines gides, apgyvendinimą, maitinimą, jie buvo vežiojami užsakytu transportu į numatytas vietas. Nukrypti nuo programos nebuvo galima. Į Kiniją, iš kurios traukiniu važiavo į Šiaurės Korėją, lietuviai vyko savarankiškai. Lėktuvo bilietai kainavo papildomai.
„Mėgstame provokuoti, todėl rusiškai ir angliškai kalbančių savo gidžių (jos buvo moterys) klausėme, ką žino apie Vakarų pasaulį. Paaiškėjo, kad Lady Gagos jos nežino, o apie Michaelį Jacksoną – girdėjusios“, – prisiminė pašnekovai.
Penkias dienas leisdami kartu ir keliaudami po privalomus lankytinus objektus – paminklus, aikštes ir panašias vietas – keliautojai su gidėmis kalbėjosi ir apie šiaurės korėjiečių kasdienybę, požiūrį į amerikiečius, susijungimą su Pietų Korėja.
Iš pradžių ne itin noriai į sąmojus atsakinėjusios moterys vėliau atsipalaidavo ir kur kas drąsiau bendravo su lietuviais. Vis dėlto laisvės jiems nesuteikė: keliautojai savarankiškai negalėjo net nusipirkti užkandžių miesto kioske.
„Jam nepatinka“ – toks atsakymas skambėjo visada, kai Vaidas ir Vytautas pabandydavo rasti kontaktą su vietiniais.
Paklausus, kodėl negalima, gidės paaiškino, jog to nenori pardavėjas. „Jam nepatinka“ – toks atsakymas skambėjo visada, kai Vaidas ir Vytautas pabandydavo rasti kontaktą su vietiniais.
Matomi vaizdai stebino: puikūs keliai, kuriais važiuoja vos vienas kitas automobilis, o daugiausia jais eina būriai žmonių; milžiniška šalies sostinė Pchenjanas, kurios gyventojai būriais traukia nežinia kur ir net naktį autobuso tvarkingai laukia išsirikiavę eilėje.
Netrūko ir liūdnai komiškų, sovietmetį primenančių vaizdų, kai keletas vyrų, pavyzdžiui, tvarko kelią: vienas dirba, o kiti stovi ir žiūri.
Nacionalinių patiekalų lietuviai galėjo paragauti ne tik viešbutyje, kuris buvo skirtas tik užsieniečiams, bet ir daugiabučių pirmuose aukštuose įkurtuose restoranuose.
„Stebino tai, kad ten buvo šalta. Kalbėjomės, kad, jei jau pirmame aukšte šalta, tai greičiausiai tokia pati temperatūra yra ir aukščiau, butuose, kur gyvena žmonės“, – pasakojo Vaidas.
Broliai tikino, kad Šiaurės Korėjoje jautėsi saugūs. „Ten kiekviename žingsnyje esi lydimas, tad, jei nieko neprovokuoji, tikrai nieko nenutiks. Kita vertus, mums susidarė įspūdis, jog vietiniai saugosi turistų – neina artyn, nenori bendrauti“, – sakė keliautojai.
Pasak jų, nors Šiaurės Korėja uždara, ji keičiasi. Todėl, norint patirti kuo daugiau įspūdžių, į ją reikia važiuoti dabar. Vaidas prisipažino, kad norėtų sugrįžti ir pabandyti pamatyti daugiau tikro šiaurės korėjiečių gyvenimo.
Spontaniškos vestuvės Nikaragvoje
Simona, Vaidas ir Vytautas lyg susitarę tvirtina, jog svarbiausia kelionėse patikimas partneris. Tad nieko keisto, jog į klajones jie dažniausiai ir leidžiasi vieni su kitais. Neretai prisijungia ir Vaido su Vytautu mama, gyvenanti JAV.
Pastarąjį kartą su mama į 4 mėnesių kelionę po Centrinę Ameriką išsiruošė Simona ir Vytautas.
Prieš ją abu nusprendė išsiversti dokumentus į ispanų kalbą. „Turėjome mintį susituokti Kuboje, paplūdimyje, leidžiantis saulei. Bet pamatę, kaip tai vyksta – su neprofesionaliu filmavimu, poilsiautojais, spoksančiais į jaunavedžius, persigalvojome“, – prisiminė Simona ir Vytautas.
Planuotas vestuves Kuboje pakeitė spontaniška šventė Nikaragvoje.
„Viskas įvyko visiškai neplanuotai – atvykę į Granados miestą stebėjomės, kaip čia gražu. Tada netikėtai ir nusprendėme, o gal tuokiamės čia?
Išsiaiškinę, kad tam neprireiks net mūsų išsiverstų dokumentų, užtenka tik paso, galutinai apsisprendėme ir pradėjome ruoštis“, – pasakojo Simona.
Didelių investicijų neprireikė, nors kelioninėse kuprinėse jie ir neturėjo vestuvinės suknelės bei kostiumo. Rado Granadoje. Tiesa, nupirktus čia Vytauto batus teko išmesti dar net nepasibaigus vestuvėms.
Už dešimt dolerių įsigyti lakuoti batai greičiausiai buvo skirti velioniui. Todėl jau po kelių valandų avėjimo jie ištižo, o Vytautas šventę baigė basas. Išvysti asmeninės šventės akimirkas gali visi norintys – pora savo vestuvių vaizdo filmuką įkėlė į „Youtube“.
„Norime paskatinti visus, kurie nori tokio nuotykio: darykite! To nepamiršite visą gyvenimą. Ir visai nesvarbu, kad per vestuves neturėjau gėlių – tai smulkmenos. Džiaugiuosi, kad mes jau įkvėpėme vieną porą – jie taip pat nusprendė susituokti užsienyje. Vienintelis patarimas: išsiaiškinkite, kokių reikės dokumentų, išsiverskite ir į kelionę juos pasiimkite“, – sakė S.Mikaitienė.
Pavardę iš mergautinės į vyro ji pasikeitė jau Lietuvoje. Sausio pabaigoje jie susituokė ir vienoje Kauno bažnyčių.
Planuoti nemėgsta: „Esame tinginiai“
Pasakodami apie savo keliones Mikaičiai ne kartą minėjo, jog nėra tie keliautojai, kurie iš anksto ir detaliai planuoja, kada, kaip ir kiek laiko keliaus. Jiems nesvarbu ir pamatyti visus turistinius objektus. Esame tinginiai, neslėpė Vaidas, prisipažinęs, kad neretai tik lėktuve perverčia „Lonely Planet“ ar „Trip Advisor“ kelionių vadovus.
„Nesame normalūs keliautojai, – juokėsi ir Simona su Vytautu. Paprastai žmonės iš viešbučio išeina anksti ryte, kad kuo daugiau pamatytų. O mes – tuomet, kai jau išvaro iš viešbučio, apie vidurdienį“.
Patirti nepamirštamų nuotykių jiems padeda bendravimas. „Mums svarbiausia susipažinti ir pamatyti, kaip gyvena vietiniai. Tai geriausia patirtis. Pastatas tau nieko nepapasakos, tai padarys tik žmonės“, – sakė Simona.
Kelias dešimtis šalių išmaišę keliautojai tvirtino visur jautęsi saugūs.
„Iš esmės nukentėjau tik kartą. Nikaragvoje, į Centrinę Ameriką Vytautas neseniai dar kartą keliavo vienas pirkau vištieną ir kažkoks nesveikas tipas prisikniso. Jis iš paskos sekė mane ir mamą su jos drauge. Netrukus pajutau smūgį į nugarą – trenkė su akmeniu. Galvoju: ką daryti – bėgti ar išjungti. Visi trys pabėgome nuo jo. Tai buvo pirmas sykis, kai patyriau fizinį išpuolį“, – sakė Vytautas.
Kelionių metu jiems teko nakvoti ne tik viešbučiuose. Dažnai apsistoja pas lovą siūlančius vietinius, kartais – ant suoliukų parkuose arba tokiose vietose, kurias galima būti vadinti skylėmis.
„Viename Irano kaime, mus pasikvietė nakvoti. Užsieniečių jie matę nedaug – į mus pasižiūrėti suėjo beveik visa giminė. Angliškai šnekėjo gal vienas, bet visi sėdėjo ant kilimų ir tiesiog buvo“, – pasakojo Vaidas.
Vytautas prisiminė, kaip tą vakarą atsidūrė keistoje situacijoje: „Visi nuėjo miegoti, o aš – į tualetą išsivalyti dantų. Atsisuku – žiūri į mane vienas vyras. Kaip iš kokio siaubo filmo. Galiausiai paaiškino, kad elgiuosi nepagarbiai – esu be kelnių. Pasirodo, ten net ir miegoti turi su kelnėmis. O jos buvo purvinesnės už purvą.“
Kelionėms nėra netinkamo laiko
Skirtingai nei Vytautas, Vaidas neturi tiek laisvės darbe, kad galėtų keliauti, kada nori.
„Tačiau yra daug laisvadienių, prie kurių prijungęs porą ar tris laisvadienius, gali spėti aplankyti miestą ar net šalį. Pavyzdžiui, 6 dienas esame keliavę Gruzijoje. Galų gale per metus visi mes turime mėnesį atostogų“, – dėl laiko stygiaus nekeliaujančių žmonių nesupranta Vaidas.
Netrukus su broliu jis dvi savaites keliaus po Kazachstaną. Simona balandį jau suplanavo savaitės kelionę į Siciliją: „Susidėliojau taip, kad imsiu tik du laisvadienius – visa kita bus šventinės dienos ir savaitgalis“.
Vytautas sakė, kad jo atveju viskas priklauso nuo pigaus skrydžio. „Pamatęs skrydį į JAV už 250 eurų, negalėjau nepirkti“, – neslėpė.
Rinkdamasi keliones trijulė kol kas vengia turistinių kurortų. „Turkijoje esame buvę tik Stambule. O į kurortus važiuosime, kai sulauksime atitinkamo amžiaus“, – šmaištavo Mikaičiai.
Nebetraukia jų ir Europa. Ji suvienodėjo, tvirtino keliautojai. Azija – stipriai keičiasi. Tuo metu į JAV, kurioje kurį laiką gyveno Vaidas, o dabar įsikūrusi brolių motina, jiems visuomet smagu sugrįžti. „Aš ten esu buvęs gal 10 kartų ir važiuosiu dar“, – tvirtino Vytautas.
Tačiau gyventi jie pasirinko Lietuvą. Kodėl? Nes čia gera, lakoniškai atsako. O nukeliauti galima ten, kur tik nori.