„Birštonas yra vertas turėti užsienio turistų“, – taip pokalbį pradėjo kempingo savininkas Linas Žabaliūnas, pripažinęs, kad pandemija sustabdė kokybišką įmonės augimą.
Vis dėlto, pasidžiaugti yra kuo – šiemet kempingo teritorijoje atidaryta jauki kavinukė su terasa, ėmė veikti unikalus 12 metrų aukščio laipiojimo bokštas.
„Stereotipiškai, tie, kurie keliauja kemperiais, atsiveža ir savo maistą, patys gamina. Bet norime pasiūlyti žmonėms, kad jie ramiai pailsėtų, o atsikėlę ryte galėtų be rūpesčių išgerti garuojančios kavos bei suvalgyti šviežią kruasaną. Užsisakyti galima ir iš vakaro keptos duonos“, – naujovę pristatė L.Žabaliūnas.
Šiųmetis šaltas pavasaris, anot jo, neskatino lietuvių keliauti, tiksliau – jų dar neišjudino.
„Jaučiame, kad traukiame tuos lietuvius, kurie atvyksta į Birštoną išbandyti savo kemperių prieš patraukiant kur toliau – į užsienį. Antrąjį birželio savaitgalį, per Birštono šventę, turėjome užpildę beveik pusę kempingo vietų“, – teigė pašnekovas.
Gegužę kempinge dominavo užsienio turistai. Jų, pasak savininko, nebuvo daug, bet pasijuto, nes lietuviai dar nebuvo atvykę. Smagu L.Žabaliūnui buvo matyti kelias prancūzų šeimas, kurios, praleidusios kempinge keletą naktų, nuvykusios į rekomenduotas vietas, grįžo dar dviem naktims.
„Sakė, kad geriausias kempingas Baltijos šalyse. Birštonas vertas tai turėti ir turi potencialo turistus užlaikyti. Atvažiavęs vienai nakčiai, retas kuris išvažiuoja po jos. Tradiciškai keliaujantys kemperiais yra laisvi. Dažniausiai registruojasi nakčiai, o išvažiuoja po dviejų ar trijų. Štai inspektoriai iš Belgijos, kurie šiuo metu vertina kempingo infrastruktūrą, pas mus gyvena jau 4 dienas ir sako, bus dar keletą. Išveš gerą žinią, kad Belgijos ir Nyderlandų turistams tikrai yra ką veikti Birštone“, – vylėsi pašnekovas.
Net ir 2021 metais, kai užsienio turistų keliavimo galimybės buvo ribotos, kempinge apsilankę lietuviai sudarė tik 68 proc. Taigi 32 proc. klientų buvo užsieniečiai.
Ypač pamėgę Birštono kempingą skandinavai. Net Birštono turizmo informacijos centro vadovė Rūta Kapačinskaitė pastebėjo, kad kurorte pagausėjo skandinavų ir tai nutiko tik dėl kempingo.
L.Žabaliūno teigimu, reikia tik to, kad „baigtųsi neganda pas kaimynus“ (Rusijos sukeltas karas Ukrainoje), tuomet beliks pasiraitoti rankoves ir kokybiškai dirbti.
„Žvelgdami į vasaros užsakymus, matome aiškų stereotipą – karas veikia lietuvių rinką. Veikia tuo, kad žmonės neplanuoja savo kelionių 2–3 savaitėms į priekį, planuoja jas 7–10 dienų prieš. Užsakymo langas – 7 dienos. 2 savaitės į priekį esame dar laisvoki, o likus savaitei prasideda aktyvūs pirkimai. Tai pasekmė geopolitinės situacijos.
Nesame išskirtiniai, kalbėjau ir su kitų kempingų savininkais – tas pats. Nereikia krūpčioti, reikia keliauti, gyventi, nes taip padedame vieni kitiems ir visam regionui“, – patikino L.Žabaliūnas.
Pritraukia Birštono kempingas ne tik poilsiautojus su autonameliais, bet ir turinčius palapines. Kai kurie, anot L.Žabaliūno, nešini jomis, ateina net iš autobusų stoties.
Iš viso kempinge telpa 50 kemperių bei 80–100 palapinių. Nameliuose gali būti apgyvendinti dar 45 žmonės.
Paslaugų kaina, pasak kempingo savininko, šiemet nekilo. Vartotojai pajuto kainos pasikeitimą tik dėl dvigubai išaugusios kurorto rinkliavos, vadinamojo pagalvės mokesčio – nuo 2022 metų sausio 1 dienos jis siekia nebe eurą, o 2 eurus (kai apsistojama 1–7 paras, nuo 8-os nakvynės išlieka 1 euras).
Vietinės rinkliavos lėšos naudojamos viešosios kurorto infrastruktūros priežiūrai ir atnaujinimui bei reklamai.
15min Birštono merė Nijolė Dirginčienė teigė, kad kurortinės rinkliavos šiemet planuojama surinkti apie 0,5 mln. eurų. Pernai šie skaičiai buvo perpus mažesni.
Lietuvoje 1 euro pagalvės mokestį renka Palanga, Druskininkai, Vilnius, Kaunas, Trakai ir Anykščiai.
