Taip, rodos, specialiai einu prieš visus savo norus ir sumanymus. Pinigų ne per daugiausiai, sterilumo ir komforto taip pat kol kas nepasiilgstu, o pratęsti taip mylimą vasarą būtų galima ir pas draugus Ispanijoje. Bet tegul mane velniai griebia, pasistengsiu dar kartelį įrodyti, kad plaukiant prieš srovę kiekvienas atradimas ir nuotykis daug saldesnis, nei skrydis į saulėtąjį Rodą.
O kad kartu keliauti jums būtų įdomiau, suskaičiuokime piniginę kelionės išraišką ir sudėkime laimės taškus. Gal kaip tik čia galėsime kiekvienas pagalvoti, ką mums reiškia žodis „kelionė“.
Žuvis Kernavėje
Prisėdau redakcijoje, sutvarkiau paskutinius tekstus, atsakiau į dar kelis laiškus ir patraukiau namo. (+5 laimės taškai – darbo savaitė baigta). Šeštadienio vakaras Kernavėje. Prieš pradedant lynoti metu mažą vobleriuką į Nerį. Du, trys metimai, ketvirtą stveria salatis. Dešimt metų šlifuoji pakrantes, perki įrangą, masalus, mėtai blizges besitaškančioms žuvims ant galvų, o kaip baltojo, gudraus upių medžiotojo nepagauni, taip nepagauni. Kimba kas nori: lydekos, ešeriai, šapalai. Net šamą įkirtau, o štai salatis nuolat spjauna į mano viliones.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Neris prie Kernavės |
Ir tuo metu, kai nepasiėmiau britkelnių, neprigriebiau graibšto, nusitvėriau tik spiningą ir kelis masalus, o žvejybai liko valanda iki sutemų – aš pagaunu, berods, antrą savo gyvenimo salatį. Nedidukas 800 gramų, tačiau labai maloniai pakovojęs ir privertęs net basom bristi iki žolių. (Parduotuvėje tokia žuvis kainuotų tarp 15-20 lt taigi +15 litų ir dar +10 laimės taškų).
Laimė: +20
Piniginė: +15
Kelionė į Rygą
Keltis tenka apie 5 val. ryto (iš karto -5). Jaučiuosi kaip barsukas, kuris išgėręs pieno miegotų dar pusmetį. Tad ir automobilio vairavimas iki Vilniaus lyg per sapną. Prie šio jausmo prisideda dar ir tirštas rūkas. Kernavė-Vilnius: 2 litrai dyzelio, ir troleibuso bilietėlis iki autobusų stoties – pirmi 13 išleistų litų.
Yra posakis „0 emocijų“. Būtent jis labiausiai tinka mano kelionei į Rygą apibūdinti. Šiose laimės supynėse tiesiog sėdžiu nejudėdamas ir pro šalį slenkant apsiniaukusiam dangui keliauju į Rygą. -45 litai ir tikriausiai pats nuobodžiausias būdas keliauti. Bet nuotykius palikime ateičiai – užtikrintumo jausmas ir žinojimas, kad Rygoje būsi laiku, ne ką mažiau svarbus. Panevėžyje puodelis kavos ir pirmieji saulės spinduliai.
Prieš įvažiuojant į Latvijos teritoriją girdžiu du pensininkus (matyt, Latvijos rusus) aptarinėjant mūsų užartus laukus. Ilgokai senjorai linkčiojo galvas ir įdėmiai žiūrėjo į gražiai sutvarkytus, nušienautus bei suartus horizontus šalia Pasvalio. Latvijoje tokių nedaug. Prieš įvažiuojant į Rygą autobuso vairuotojas dar sugebėjo paburbėti su tais pačiais pensininkais apie pensijas, Sovietų Sąjungos šalių bendrybes ir emigraciją.
Laimė: +15
Piniginė: – 43
 |
| 123rf.com nuotr./Rygos centras |
Belaukiant kruizo
Ryga. Štai kur pradeda kapsėti tikrieji laimės taškai... ir tuštėti piniginė. Mėgstu tą jausmą, kai išeinu į šiek tiek pažįstamo, bet ir svetimo miesto gatves. Ramiai pasidėjęs kuprinę ant parko suoliuko ieškau joje tinkamesnių drabužių, valgau bandelę, nagrinėju žemėlapį ir esu visiškai atsietas nuo pro šalį einančių žmonių. Galiu juos nužiūrinėti kaip ir jie mane, galiu paklausti kelio ir bendrauti be jokių įsipareigojimų.
 |
| M.Vadišio nuotr./Pasakojimas gimstantis Rygos kavinėje belaukiant kruizo |
Paskutinėms valandoms prieš kruizą/keltą į Stokholmą klesteliu į sofą „Coffee inn'e“. Per tas kelias valandas iš už kompiuterio ekrano stebėjau kavinės lankytojus. Neįtikėtina, tačiau beveik visi jie buvo užsieniečiai su latvėmis pašonėje. Sekmadienio rytas, visi šiek tiek patinusiais veidais nuo vakarykščių vakarėlių, mažai besišypsantys, bet angliškai tauškiantys apie latvių grožį, žavesį ir t.t. Vienu momentu visa patalpa patapo panaši į socialinį projektą „Apglėbk užsienietį latviška meile“. Štai ką iš tiesų reiškia žodžiai „svetimame mieste bendrauti be įsipareigojimų“. Na, bet su maniškiais 10 eurų kišenėje... Užkirtau mango pyragaičio ir išgėriau kelis puodelius kavos.
Laimė: +20
Piniginė: – 80
Kruizas „Romantika“
 |
| M.Vadišio nuotr./Keltas/kruizas "Romantika" |
Į kruizą/keltą „Romantiką“ gavau pakvietimą kaip žurnalistas. Turėjau galimybę kelionės iš Rygos į Stokholmą metu apsižvalgyti kapitono tiltelyje, palandžioti po šio nemažo laivo užkaborius. Viskas gražu, tvarkinga, vis dėlto kruizo atmosferą kuria jame keliaujantys žmonės, o ne krištoliniai šviestuvai.
 |
| M.Vadišio nuotr./Ant kapitono tiltelio |
Dviejų tūkstančių žmonių skruzdėlynas judantis vėžlio žingsniu per Baltijos jūrą. Keliaudamas vienas, čia pakeleiviųnepasirinksi, pramogų taip pat, o kai dar pradeda supti bangos... Geriausiai mano savijautą laive atspindi tiesiogiai draugams „Facebook“ tinkle pateiktas reportažas. Rašiau jį karaokė vakarėlyje merginai žviegiant Titaniko „gabalą“. Interneto ryšys, po truputi tolstan nuo Rygos, silpo, tačiau spėjau išpublikuoti:
„Užsilipau ant aukščiausio atviro kruizo denio. Prieplaukoje sustatyti suoliukai tarsi specialiai spoksojimui į tolstančią Rygą. Šalia šiauliečiai vaikinukai diskutuoja už kiek turguje pirko kojines. Iš kitos pusės įlingavo rusės su vyno buteliu. Už nugaros, berods, irgi lietuviškai prarūkytų balsu krenkščia seniokas raudona nosimi. Šalimais treninguotas latvis žaidžia su savo penkiamečiu sūnumi, nors vienoje rankoje skardinė alaus, tačiau jie man vis tiek pasirodė mieliausi personažai. Galvos dar vis nepalieka restorane matyta fitneso trenerės iškirptė. Būčiau užsispoksojęs, jei ne jos kultūristas vyras bevalgantis 17-tą gabalėlį pyrago.
Uf... O kruizo pavadinimas tai „Romantika“. Reikia nukreipti mintis kur kitur. Bet jos šiame laive tampa nepaslankios... Viskas apie tą patį: įsivaizduokim jog šį laivą, pavyzdžiui, užgrobia Somalio piratai... Surinkto nuo kaklų sidabro užtektų atkurti nepriklausomą Somalio valstybę ir dar pastatyti porą didžiausių pasaulio pastatų. Tik vargšai somaliečiai tikriausiai nuskęstų betempdami maišus grandinėlių. Nuo piratų išsigelbėtų nebent saujelė švedų pensininkų, kurie tyliai vakarieniauja pačiame tolimiausiame kruizo taške.
O šiaip tai man reikia gydytis. Visi aplinkui geria, rūko ir vargo nemato. O aš nors skraidau lėktuvais, neužsupa manęs ir autobusas Kaukazo kalnuose, o va, atsisėdu laivo denyje, pažiūriu į silpnai raibuliuojančią jūrą ir tuoj pat pradeda pykinti. Psichologinės problemos – ne kitaip.“
„Viską atpirks vaizdas pro kajutės langą ryte...“, – parašė draugė.
 |
| 123rf.com nuotr./Krantinė Stokholmo archipelage |
Iš tiesų, kyšančios iš vandens uolos, mediniai namukai, pušynai ir salos, slenkančios pro kajutės iliuminatorių tarsi nesibaigiančios ramybės oazės. Anksti ryte plaukdamas kartus su dar dviem tūkstančiais žmonių šiuo milžinišku laivu per nebylias vandens gyvenvietes, jaučiausi tarsi grubus įsibrovėlis, žeriantis bangas ant tvarkingų, jachtomis aplipusių krantinių.
Tūkstančių salų Stokhomo archipelagas pasitiko šaltu vėju ir lietumi. Sėdau į užsakytą ekskursijų autobusą, kuriame vien rusai, atvykę čia iš Sankt Peterburgo, per Rygą, pasižvalgyti pusdieniui Stokholme. Dar keli lietuviai ir latviai. Pati beprasmiškiausia ekskursija, kurioje esu buvęs – apvažiuoji viską autobusu, išlipi nusifotografuoti prie kelių paminklų ir pasižvalgęs universalinėje parduotuvėje grįžti į laivą. Aš į kruizą nebegrįšiu...
Stoviu priešais miesto rotušę ir plačius Stokholmo vandenis. Šaltas vėjas košia kiaurai per rudeninę striukę. Aplinkui lyg vaikai laimingi su fotoaparatais laksto rusai. Skuba nuspaust mygtuką, kol autobusas nepajudėjo kitur. Pats neskubu niekur, tačiau paskutinę gerą nuotaiką tarsi smėlio smiltis iš manęs išpustė šie šiaurės vėjo gūsiai.
Skrandyje nuo naktinio supimo, karaokė dainų, kabaretų ir įvairios publikos gurguliuoja muzika (-5 laimės taškai), lietus ir vėjas automatiškai atima dar 10 laimės taškų, pridėkime tai, kad neprisiskambinu kolegei, su kuria turėjau susitikti Švedijos sostinėje ir nežinau, kur tiksliai šiąnakt nakvosiu (dar -7)... Iš mano iki šiol uždirbtos laimės liko -2. Rimtai pradedu abejoti, jog ši mano kelionė perspjaus deginimąsi Rodo paplūdimyje...
Laimė: -2
Pinigai: vis dar -80 (gerai nors tiek).
(Laukite tęsinio...)
