Keturios iš 1020, arba Pagalbos šauksmas iš Jordanijos: „Norime saugiai grįžti į Lietuvą“

Keturios Lietuvos pilietės jau savaitę ieško kelių, kaip pabaigti atostogas Jordanijoje ir saugiai grįžti namo. Tačiau tai nėra taip paprasta. Tądien, kai turėjo išvykti į oro uostą, jos pasakoja buvusios ginkluotų kariškių neišleistos iš viešbučio. O dabar tiesiog nebėra skrydžių. Užsienio reikalų ministerija pripažįsta, kad moterims greičiausiai niekuo padėti negalės – visame pasaulyje pagalbos grįžtant namo vis dar ieško 1020 lietuvių.
news_5e7b3c3c301ae30c624f.jpg
news_5e7b3c3c301ae30c624f.jpg

„Suprantu, esame tik keturios iš daugybės anapus Lietuvos užstrigusių lietuvių. Kovo 16 d. turėjome išskristi iš Amano, buvome jau užsiregistravusios į paskutinį tiesioginį Raynair reisą, bet išsiregistravus iš viešbučio pro vartus mūsų neišleido ginkluoti kariškiai, vykdantys Jordanijos karalystės griežto karantinavimo nurodymus. Mūsų lėktuvas pakilo be mūsų...“ – istoriją pradeda viena iš Jordanijoje užstrigusių moterų, Daiva Žilienė.

Pasak jos, keturios draugės į Jordanijoje paatostogauti nutarė dar vasarį. Bilietus įsigijo vasario 12-ąją. Jordanijoje planavo praleisti savaitę.

„Kelionę planavome savarankiškai, bilietus skrydžiui su Raynair pirkome vasario 12 dieną. Išvykome kovo 9 dieną. Dar prieš perkant bilietus žinojome, kad paskutinis skrydis į Jordaniją ir iš Jordanijos vyks kovo 27 dieną. Išvykimo dieną tiek Lietuvoje, tiek Jordanijoje buvo po vieną viruso atvejį.

Dar prieš perkant bilietus žinojome, kad paskutinis skrydis į Jordaniją ir iš Jordanijos vyks kovo 27 dieną.

Kovo 12 dieną sužinojome, kad mūsų skrydis į Lietuvą kovo 16 dieną yra paskutinis. Likusieji, planuoti iki kovo 27 dienos, atšaukti“, – kodėl išvyko atostogų, kai pasaulyje jau pradėjo siauti koronavirusas, aiškino ji.

Nepavykus palikti viešbučio ir išskristi paskutiniuoju lėktuvu į Lietuvą, draugės užsiregistravo Užsienio reikalų ministerijos puslapyje, kur tai padaryti buvo kviečiami visi pasaulyje užstrigę ir patys grįžti negalintys Lietuvos piliečiai.

Damos netruko sulaukti žinių iš Lietuvos ambasados Egipte darbuotojo.

„Atrašė Lietuvos konsulas Egipte Minijus Samuila. Prisegdamas dažniausiai užduodamų klausimų atmintinę vėliau jis dar siūlė skrist į Bukareštą ir Miuncheną. Tačiau nepateikė jokių jungtinių skrydžių galimybių iki Lietuvos“, – skundėsi pašnekovė.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius viešai tuomet užsienyje užstrigusiems lietuviams siūlė bandyti atskristi bent iki Europos, iš kur lengviau bus rasti galimybių suorganizuoti transportą namo.

Tačiau šiuo pasiūlymu Amane įstrigusios lietuvės nepasinaudojo. Kodėl?

„Iš konsulo gavome du neapibrėžtus pasiūlymus išskristi į Bukareštą, kuris buvo pateiktas skambučiu, ir turėjome tuoj pat atsakyti: taip ar ne, o pasiteiravus, kaip iš Bukarešto pasieksime Lietuvą, buvo paprašyta atsakyti: taip ar ne. Ir tikrai nebuvo pasakyta, kad turime pasiekti ES.

Dėl kito pasiūlymo skristi į Miuncheną buvo pasakyta mums pačioms susisiekti su Vokietijos ambasada Jordanijoje. Abiem pasiūlymais buvo siūloma tik išskristi iš Jordanijos, be tolesnių variantų, kaip pasiekti Lietuvą.

Rūpindamosi savo ir Lietuvos gyventojų saugumu nenorėjome užstrigti pirmaujančiose pagal viruso proveržį šalyse“, – atsakė D.Žilienė.

Viešbutį uždaro, o kur dėtis lietuvėms?

Ji tikino mananti, kad būdamos uždarytos viešbutyje, kuriame nėra infekuotųjų, draugės yra saugios. Tačiau yra dar viena bėda: viešbutis tuoj užsidarys ir lietuvėms teks ieškoti kito prieglobsčio.

„Vakar viešbučio administracija pateikė užpildyti anketą, kurios vienas iš klausimų buvo, kas mumis pasirūpins pasibaigus mūsų karantinui kovo 31 dieną. Neturėjome ką įrašyti į šią skiltį... Viešbučio personalas išreiškė nusistebėjimą, kad mumis vieninteliais iš šiame viešbutyje karantinuojamų užsieniečių nesirūpina mūsų valstybės diplomatinės tarnybos. Šiandien iš viešbučio personalo sužinojome, kad karantinas mūsų viešbutyje pasibaigs kovo 27 dieną. Labai norime namo“, – pagalbos prašė moteris.

Labai norime namo.

Ji sakė neturinti iliuzijų, kad Lietuva į Jordaniją siųstų lėktuvą. Labiau tikisi sulaukti reguliarių skrydžių pradžios, bet nežino nei kur, nei kaip tai padaryti.

„Ir vis dar tikimės, kad kompetentinga Lietuvos diplomatinė atstovybė atliks savo konsulinę prievolę pasirūpinti bėdos ištiktais Lietuvos piliečiais atstovybės teritorinės kompetencijos ribose“, – nurodė D.Žilienė.

Lietuvės Jordanijoje
Lietuvės Jordanijoje

URM: užstrigę 1020 Lietuvos piliečių

Užsienio reikalų ministro patarėja Rasa Jakilaitienė 15min nurodė, kad šiuo metu visame pasaulyje pagalbos grįžtant į Lietuvą prašo 1020 piliečių.

Jordanijoje užstrigusios keturios pilietės – vienos iš jų.

„Moterys, kurios į jus kreipėsi, ambasadoje registravosi kovo 16 dieną, kai karantinavo viešbutį ir joms nebuvo galimybės išvykti į oro uostą, nors bilietus jos turėjo. Jau tuomet ambasada joms nurodė, kad nepavykus išvykti jos įstrigs ilgam. Ambasados nuomone, keliautojoms reikėjo imtis priemonių, tačiau jų jos nesiėmė.

Po to ambasada joms du kartus siūlė skrydžius į Bukareštą ir Miuncheną. Abu kartus jos atsisakė vykti motyvuodamos tuo, kad nėra aišku, kaip jos po to grįš į Lietuvą, nors Vokietijos atveju ambasada nurodė, kad skrydžiai iš Frankfurto dar vyksta. Jos pareiškė, kad nevyks, nes gali būti karantinuotos Vokietijoje, tačiau jokios informacijos apie privalomą karantinavimą Vokietijoje iki šiol nėra“, – aiškino R.Jakilaitienė.

Dabar, anot patarėjos, Jordanijoje įvesta karo padėtis ir judėjimas apskritai negalimas. „Taigi jokių repatriacinių skrydžių artimiausiu metu nenumatoma. Vadinasi, jos, pandemiją turės pralaukti Jordanijoje. Jos buvo informuotos, kad situacija tik blogės, bet informacija nebuvo įvertinta adekvačiai“, – pridūrė patarėja.

Ne visose valstybėse yra per karantiną veikiančių viešbučių

URM duomenimis, iki kovo 18-osios dienos norintys grįžti į Lietuvą registravosi 5887 Lietuvos piliečiai. Iš jų 4867 jau grįžo.

1020 liko įstrigę ir nežinia, kaip jiems padėti.

„290 liko ES šalyse ir Jungtinėje Karalystėje, Azijoje ir Okeanijoje – 421, Amerikoje – 219, Afrikoje – 39“, – vardino patarėja.

Sudėtingiausia situacija, pasak R.Jakilaitienės, Australijoje, kur įstrigę 70 Lietuvos piliečių.

„Išvis skaičiuojama 19 tūkst. ES šalių piliečių, įstrigusių Australijoje. Tai iliustracija, kokia didelė konkurencija bus papulti į tuos lėktuvus, kurie, tikėtina, kada nors bus nusiųsti surinkti ES šalių piliečių“, – pasakojo ji ir sakė, kad kol kas Australijoje įstrigusiems patariama patiems pirkti bilietus į Dohą, o iš ten – į Londoną.

Panaši situacija Peru, kur likę 20 Lietuvos piliečių. Ten atskridęs lėktuvas Vokietijos piliečių gelbėti, kuriame yra 37 laisvos vietos, bet į 5 jas pretenduoja 9500 Peru šiuo metu esančių ES šalių piliečių.

„Kiekviena šalis pirmiausia rūpinasi savo piliečiais, o likusias vietas pagal savo prioritetus – seneliai, ligoniai, vaikai, besilaukiančios moterys – duoda kitiems“, – aiškino sistemą R.Jakilaitienė.

Mūsų raginimas, suprantu, kartais atrodo keistai ir juokingai, nes tiesiog pagal tos šalies nurodymus tai gali būti neįmanoma.

Lietuvoje taip pat yra užstrigusių užsieniečių ir jiems jų šalių atstovybės nebūtinai gali padėti.

Pirmiausia URM visiems užstrigusiems pataria, jei nėra galimybių pralaukti pandemijos pabaigos vietose, kur yra, ieškoti skrydžių į Europą.

„Mūsų raginimas, suprantu, kartais atrodo keistai ir juokingai, nes tiesiog pagal tos šalies nurodymus tai gali būti neįmanoma, pavyzdžiui, Čekija dar prieš pusantros savaitės vidury dienos paskelbė, kad nuo vidurnakčio uždaro sienas“, – kalbėjo R.Jakilaitienė.

Ne visose šalyse apskritai lieka per karantiną dirbančių viešbučių. Ispanijoje visgi toks yra Madride, taigi likusiems Lietuvos piliečiams karantiną siūloma išgyventi jame.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis