Pavadinimas kilo nuo savininkų pavardės. 1248 metais ją valdė Piotr ze Swin, vėliau pilis buvo perduota Svinkovų giminei (vok. von Schweinichen). Kelis šimtus metų ją valdė šios giminės atstovai. Tai buvo vienas pirmųjų tokios rūšies įtvirtinimų šiame regione. Pilis davė impulsą šio regiono plėtrai. Iki XVII amžiaus pilis klestėjo, tačiau vėliau buvo apleista. Galutinį tašką pilies istorijoje padėjo 1876 metais įvykęs gaisras, kuris sunaikino visas medines detales. Liko tik mūrinės sienos.
Šią pilį aptikau visiškai atsitiktinai keliaudamas Lenkijoje, kuomet nuostabioji navigacijos sistema vietoje magistralinių kelių nukreipė į Dievo užmirštus Lenkijos pakraščius. Kiaulių pilis (lenk. Zamek Świny) pastatyta ant kalno, todėl matoma gerokai iš toliau nei pasiekus Świny miestelį. Viskas yra tokiame užkampyje, kad niekas net nepasivargino įrengti nuorodų, kaip privažiuoti arčiau.
Pavykus atrasti privažiavimą atsivėrė įspūdingas vaizdas. Iš tiesų dauguma tokių pilių yra visiškai sugriuvusios arba paverstos muziejais. Šios pilies gal vieno metro ar dar storesnės išorinės sienos puikiai išsilaikiusios. Vandalų nenuniokoti vidiniai dekorai. Išlikusios dailios akmeninės durų ir langų apdailos.
Nors pagrindiniai vartai buvo užrakinti ar užkalti, į vidų nesunkiai galima patekti per vieną iš bokšto langų. Mūrinės ir akmeninės pilies patalpos puikiai išsilaikiusios. Radau įėjimą į rūsį. Nustebino, kad rūsyje visiškai nebuvo jaučiama drėgmė. Tai, ką ten aptikau, mane labai pradžiugino.
Po vienu iš dviejų pilies bokštų, rūsyje, įrengtas nedidelis kalėjimas. Taigi šio kalėjimo durys išlikusios originalios – medinės, šiek tiek aptrūnijusios, sutvirtintos metaliniais rėmais. Galbūt galima būtų kelti klausimą, ar jos tikrai autentiškos? Visoje pilyje kelis šimtus metų niekas nebuvo rankos pridėjęs, išskyrus metalines grotas ant langų ir durų. Visa kita išlikę nuo paskutinio gaisro 1876 metais. Todėl manau, kad šių durų irgi niekas neatnešė ir neįstatė viename iš požemių.
