Degaičiai – tai Telšių priemiesčio gyvenvietė. Tai galėtų būti viena iš daugybės tradicinių gyvenviečių su mūriniais namais ir nedideliais sklypais šalia jų. Bet taip nėra.
Čia yra tokių dalykų, kurių niekur kitur nerasi. Pavyzdžiui, vienu metu gali sutikti mažiausiai tris pasaulio rekordus.
Prie koplyčios pasitinka vienas šių jų – žemaičių kietabarzdis ir Degaičių seniūnas Antanas Kontrimas.
Vyras pačiame jėgų žydėjime glosto žilą barzdą. Nuo 2001-ųjų vyras garsėja tuo, kad merginas kilnoja ne rankomis. Jis tai daro barzda. Ir ne tik merginas.
Rekordui merginų tenka ir paieškoti
Kadaise kėlė lengvutę merginą iš Kinijos, sveriančią mažiau už kviečių maišą. Dabartinis rekordas pasiektas pernai – 83,8 kilogramo. Gal jau reikės pradėti kilnoti vyrus?
Neseniai A.Kontrimas savo barzda patempė pernykštį metų automobilį, sveriantį beveik dvi tonas. Yra tempęs lėktuvą, kareivių pilną visureigį, kilnojo alaus statines.
Tiesą sakant, nuo statinių viskas ir prasidėjo. Pažadėjo, kad per vieną šventę barzda pakels statinę. Bando namuose – niekaip. Skausmas neišpasakytas.
Pažadėjo, kad per vieną šventę barzda pakels statinę. Bando namuose – niekaip. Skausmas neišpasakytas.
Kišdavo rankas už diržo, kad šios pačios už barzdos negriebtų. Galiausiai pavyko.
Taip po truputėlį pripratino barzdą prie deginančio skausmo ir konkurentų šioje srityje nesutinka.
Sako, vien barzdos rekordui neužtenka. Reikia ir tvirto sprando, nugaros.
Kadaise žemaitis LRT studijoje pakėlė žurnalistę Eglę Bučelytę. Tai buvo pirmoji barzda pakelta moteris. Vėliau toks A.Kontrimo talentas įgavo pagreitį. Sustoti žemaitis neketina.
BBC tiesioginiame eteryje, siekiant dar vieno rekordo, barzdos spaustukas praslydo. Tik drykst! Bet Antanas nepalūžo – iškėlė merginą, palaikė penkias sekundes – tiek reikia rekordui užfiksuoti.
Po rekordo laidos vedėjui padovanojo saują barzdaplaukių, o vėliau įsigijo kokybiškesnį spaustuką. Jis būtinas, nes, mušant rekordus, ranka negali liestis prie barzdos. Tokios taisyklės. Barzdą gali laikyti tik keliama mergina.
Ar dar ruošiasi A.Kontrimas gerinti rekordą? Žinoma, pasiūlymai plaukia iš viso pasaulio – tik atvažiuok, Antanai, viską apmokėsime ir dar honorarą parūpinsime. Svarbu surasti pakankamai sunkią merginą.
Vyras pasakoja, kad dabar merginoms tenka į kišenes smėlį pilti. O kartais stovi ant svarstyklių ir geria vandenį. Reikia bent šimtu gramų didesnio svorio už jau pasiektą pasaulio rekordą.
Pernai A.Kontrimas minėjo savo barzdos keturiasdešimtmetį. Tiek laiko jis barzdą augina, puoselėja. Prieš rekordų mušimą naudoja slaptas priemones, kurių niekam neišduoda. Ruoštis pradeda dar prieš porą mėnesių.
Sunkiausias pasaulyje dviratis
Taip bekalbant A.Konrimas atveda iki antrojo pasaulio rekordo – sunkiausio pasaulyje dviračio, sveriančio 1385 kilogramus. Tik rekordas, berods, dar neužfiksuotas. Iki to trūksta vieno dalyko – nuvažiuoti šiuo dviračiu 100 metrų su oficialiais rekordų fiksuotojais.
Dabar pasaulyje sunkiausias dviratis sveria 860 kilogramų. Jis turi traktoriaus ratus, yra 2,26 m aukščio ir 5,03 metro ilgio. Jį pagamino ir šimtą metrų numynė belgas J.Peetersas.
Dviratis turi labai tvirtą rėmą ir ratus iš girnapusių. Jos ir sudaro didžiąją svorio dalį. Tenka tankiai minti pedalais, kad dviratis pajudėtų iš vietos. Svarbiausia minant nepaleisti pedalų, nes šie pradeda suktis atgal.
Didžiausi pliusai – gatvėje tikrai būtum pastebėtas. Taip pat veikia signalas, primenantis sirgalių sirenas. Stabdžių nėra, o ir nereikia. Jei neminsi – savaime sustos.
Dvi sėdimos vietos. Atramos, kad dviratis riedėdamas negriūtų. Dviračiui panaudotos senos nebenaudojamos girnos, gulėjusios šalia Degaičių bažnyčios.
Vieša erdvė ar botanikos sodas?
Nuo bažnyčios prasideda jau kita Degaičių legenda – apie parką ir religinius inkliuzus. Prie bažnyčios – mažytė koplytėlė, o joje – Mergelė Marija. Viską žmonės patys sunešė ir sukomponavo.
Dešimties hektarų plote, kuris oficialiai nėra nei parkas, nei botanikos sodas, galima suskaičiuoti per 300 rūšių augalų.
A.Kontrimas rodo, kad ir čia Degaičiai neapsieina be savo pramanų. Užrašas ant koplytėlės siūlo tikėti. Kodėl? Nes tikrai nepakenks.
Šalia koplyčios – lašo formos akmuo. Tai, pasak žemaičio – Jėzaus Kristaus ašara. Taip pat galima rasti ir erškėčių vainiką ir to paties Jėzaus batą bei širdį.
A.Kontrimas siūlo atidžiai dairytis ir stebėti, kokie aplinkui bažnyčią ir seniūnijos apylinkėse auga medžiai. Vargu ar dešimtadalio jų pavadinimus žinosi.
Tai yra tikras parkas ir botanikos sodas, tik neturintis tokio statuso. Trečiasis Degaičių rekordas galėtų slypėti tame, jog dešimties hektarų plote, kuris oficialiai nėra nei parkas, nei botanikos sodas, galima suskaičiuoti per 300 rūšių augalų. Vien alyvų – kelios dešimtys. Ir ąžuolų kelios rūšys.
Prieš aštuonerius metus A.Kontrimas ėmėsi parko tvarkymo. Teko išpjauti šimtus medžių, kad išryškėtų tie, kuriuos ir reikia rodyti visuomenei. Teko paaukoti ąžuolą, kad šis savo galingomis šaknimis nepražudytų ypač reto Lietuvoje tulpmedžio. Dėl parko Degaičiuose verta lankytis keletą kartų per metus – vis kitokį vaizdą išvysi.
