Ankstesniame straipsnyje pasakojome apie tai, ką paragauti, kaip ir kada keliauti Kinijoje. Jį rasite čia. Antrajame pasakojime – svarbiausi akcentai, ką verta aplankyti.
Kinija didelė – visko išvardyti tikrai nėra įmanoma, todėl nevardysiu visiems žinomų ir į kiekvieną standartinį maršrutą įtrauktų objektų. Paminėsiu tik keletą man pačiai labiausiai įstrigusių Kinijos vietovių, kurias galima nesudėtingai pasiekti, o pamatyti ten tikrai yra ką.
Pingjao miestelis
Šis miestelis – tarsi laiko mašina, nukelianti jus šimtus metų atgalios. Neįtikėtina, bet tai, kad Pingjao į UNESCO paveldą buvo įtraukta 1997 metais, padėjo miesteliui neprarasti savo autentiško žavesio. Naujųjų senamiesčių statytojai nebuvo įleisti į šią uždarą, senovine miesto siena apsuptą teritoriją. Tai geriausiai išlikęs siena apsuptas miestas visoje Kinijoje, naktį nušvintantis raudonais kiniškais žibintais. Įžengi pro vartus ir, rodos, patenki į kitą pasaulį – senoviniai pastatai, siauros gatvelės, nuostabaus grožio vartai, senovinės rezidencijos ir šventyklos – viskas sudaro vientisą visumą. Vėžlį savo išplanavimu primenančio miestelio gyvenimas, rodos, irgi nesikeičia.
Vis taip pat, kaip ir prieš šimtus metų, asiliukų traukiamais vežimaičiais miestelio atliekos išvežamos į už miesto sienų esantį sąšlavyną, o gatvėse susibūrę senoliai pliekia kortomis. Miestelyje gausu kinų turistų, suvenyrų parduotuvių, tačiau senovės dvasios jie nesugeba sunaikinti. Apsistoti galima tradiciniuose svečių namuose, kuriuose galima savo kailiu pajusti, koks kadaise buvo kinų gyvenimas. Klaidūs kiemeliai, mūrinės lovos, raižytos langinės – viskas čia alsuoja senove.
Labai pykau, kai Martynas Starkus su Vytaru Radzevičiumi, keliaudami per Kiniją, nakvojo vos už 80 kilometrų įsikūrusioje provincijos sostinėje, o į šį pasakišką miestelį taip ir neužsuko. Neturėjo progos pasivaikščioti senovine miesto siena, stebėti jos papėdėje klegančio turgaus ir ant dviračio raito piemens, kuris savo avių bandą pro vartus nusiveda gilyn į miestelį. Apsilankę čia tikrai nepasigailėsite, juolab kad tiek pastatai, tiek čia gyvenantys žmonės dvelkia senove ir ta vien filmuose matyta Kinija, kurios moderniuose miestuose nė su žiburiu nerasi.
Lotoso kalnai
Turbūt esate matę nuotraukas iš „pavojingiausių kalnų žemėje“, kuriose matomos bedugnės ir ant skardžio sienų pritvirtintos vos kelios palaikės lentelės. Kur laiptai beveik statmenai kyla į sieną, o vietoje turėklų – grandinės. Taip, tai tie patys Huašano kalnai, kuriuos aš kadaise gražiai lietuviškai pavadinau Lotoso kalnais nuo pagrindinės jų Lianhua – Lotoso viršūnės.
Tokį pavadinimą jie gavo nuo panašumo į besiskleidžiantį Lotoso žiedo pumpurą. Nepaprasto grožio kalnai glūdi visiškai netoli senosios Kinijos sostinės Siano (kin. Xi‘an). Naujais greitkeliais Huajino miestelį iš Siano pasieksite vos per 1,5 valandos. Pakeliui dar galite sustoti apžiūrėti garsiosios Molinės kariuomenės.
Lotoso kalnai Kinijos imperatorių buvo garbinami daugiau nei 2000 metų. Apie tai byloja Huajino miestelyje išlikusi Xiyue šventykla – atkartojanti imperatorių rūmų išplanavimą. Išorine ir vidine sienomis apsaugoti pagrindiniai šventyklos pastatai ir laikinasis čia atvykusio imperatoriaus būstas skaičiuoja ne vieną šimtą metų. Šventykla daugybę kartų buvo perstatyta ir iki mūsų dienų išlikę pastatai mena Mingų ir Čingų dinastijas. Akmeniniams vartams daugiau nei 500, o medinėms konstrukcijoms daugiau nei 300 metų.
Skirtingai nei Pekino imperatorių rūmai, šventykla kol kas nesugadinta restauracijos ir pamažu čia sugrįžtantys daoistų šventikai vėl pripildo orą smilkalų aromatais ir mielai pasakoja Lotoso kalnus supančias legendas. Iš lėto žingsniuojant šventyklą supančia siena galima ramiai apžiūrėti vaiduokliškai atrodantį senąjį sodą ir visiškai šalia sienos verdantį kaimo gyvenimą.
Priklausomai nuo metų laiko, galėsite stebėti sėją arba pjūtį, o iš šalia įsikūrusios mokyklos aidės vaikučių klegesys, kurie, kaip ir prieš šimtus metų, choru kartos naują pamoką.
Lotoso kalnai nuo seno garsėjo daoistų atsiskyrėliais, gyvenusiais ir praktikavusiais Vidinės alchemijos meną tūkstančius metų. Būtent čia gimė ir paslaptingoji Huašano kalnų sveikatingumo sistema, kuri, nenaudojant jokių cheminių preparatų, o vien tik kvėpuojant ir atliekant nesudėtingus fizinius pratimus, gali padėti sergantiems tokiomis ligomis kaip diabetas, aukštas kraujo spaudimas ir kitomis. Kinijoje už tokios sveikatingumo gimnastikos kursus teks pakloti gana apvalią sumelę, nes žmonės linkę vertinti sveikatą ir itin rūpinasi ligų profilaktika.
Fudziano (kin. Fujian) provincija ir Ujišano kalnai (kin. Wuyi shan)
Kinijos pietrytinėje pakrantėje, tiesiai prieš Taivanio salą, yra Fudziano provincija. Šiandien – tai klestinčių uostų ir nuostabių kalnų kraštas, arbatos kultūros lopšys. Iš čia kilęs kiniškos arbatos paruošimo menas, vadinamoji arbatos ceremonija, pateko į Japoniją ir pradėjo savo atskirą gyvenimą. Arbatai Fudziano provincijoje skiriamas ypatingas dėmesys. Būtent šioje provincijoje auginama dauguma labiausiai Kinijoje vertinamų Ulongo (kin. Wulong) – Juodojo drakono – arbatos rūšių.
Ulongo arbata naudojama ir kinų arbatos ceremonijoje, kurioje daugiausia dėmesio skiriame ne ceremonijos estetikai ir „plikam“ ritualui, o pačiai arbatai. Tik kinai per arbatos ceremoniją stengiasi atskleisti ir mėgautis pačios arbatos lapelių forma, jų aromatu, spalva ir skoniu.
Pietinėje provincijos dalyje auginamos Pietinės ulongo arbatos rūšys, iš kurių garsiausia – Tieguanin – Geležinės bodhisatvos arbata. Kvepianti gėlėmis, iš mažų skaisčiai žalių rutulėlių išsiskleidžiančių šakelių su trimis lapeliais arbata itin vertinama tiek Kinijoje, tiek už jos ribų. Šiaurinėje dalyje auginamos Šiauriniais arba Uji kalnų ulongais, arba Uolų arbata (kin. Yan cha) vadinamos arbatos rūšys. Garsiausia ir brangiausia jų vadinama „Didžiuoju raudonu chalatu“ (kin. Da hong pao). Šios arbatos tėra trys krūmai, iš kurių per metus priskinama ir pagaminama tik keli šimtai gramų brangiausios pasaulyje arbatos. 1998 metais 20 gramų šios arbatos buvo parduota beveik už 19 tūkstančių JAV dolerių.
Kadaise ši arbata buvo skirta tik imperatoriaus stalui, tačiau ir šiandien ja mėgautis gali vien išrinktieji. Tiesa, pastaraisiais metais skinti arbatą nuo motininių krūmų uždrausta.
Provincijos šiaurėje plytintys Uji kalnai – vieni iš penkių gražiausių Kinijos kalnų masyvų. Mėgstantys tradicinę kinų tapybą, pasijus tarsi atsidūrę kelių šimtų metų senumo kiniškame paveiksle. Čia miglose išnyksta ir vėl netikėtai iškyla kalnų viršūnės, vinguriuoja kalnų upės, kalnų šlaitai ir slėniai apsodinti arbatos krūmais. Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas šešiasdešimties kvadratinių kilometrų Uji kalnų masyvas plyti Fudziano provincijos šiaurės vakaruose aplink Uiši (kin. Wuyi shi) miestą.
UNESCO saugo ne tik šį išskirtiniu kraštovaizdžiu pasižymintį kalnų masyvą, bet ir netoliese glūdinčius subtropinius miškus, garsėjančius nepaprasta gyvybės įvairove. Būtent iš ten augusių tūkstantmečių medžių kamienų gaminami nuostabiausi medžio dirbiniai. Susiraizgiusios šaknys virsta nuostabiais povais ir drakonais, budomis ir skulptūrinėmis kompozicijomis puoštais arbatos stalais. Per kalnus teka Devynių vingių upė, sukurianti nepakartojamą peizažą. Jame persipina žydro vandens ir raudono akmens uolų vaizdai. Uji kalnuose, abipus upės, stūkso 36 viršūnės ir kiekviena turi savo vardą. Senoviniais bambukiniais plaustais irdamiesi Devynių vingių upe, galite jomis grožėtis.
Senovėje kinai daoistai tikėjo, kad vartojant eliksyrus galima tapti nemirtingu. Išminčiai stengėsi atrasti mišinį, kurį vartodamas žmogus pasiektų nemirtingumą.
Tokio mišinio paieškos dažnai baigdavosi liūdnai: alchemikai apsinuodydavo, kadangi vienos pagrindinių nemirtingumo mišinio sudedamųjų dalių buvo ypač nuodingi arseno ar gyvsidabrio junginiai. Siekdami nemirtingumo, nuo „nemirtingumo vaistų“ mirė ne vienas Kinijos imperatorius, norėjęs savo valdžią išsaugoti amžiams. Dabar suvenyrų parduotuvėlėje galima nusipirkti gyvačių užpiltinės, gyvačių tulžies miltelių, džiovintų gyvačių ir įvairių dirbinių iš gyvačių odos. Tačiau turėkite omenyje, kad tokių suvenyrų į Lietuvą įsivežti niekas neleis.
Visko, ką galima pamatyti Kinijoje, išvardyti neįmanoma, tačiau paskubėkite aplankyti šią nuostabią ir didinga istorija garsėjančią šalį. Ir jeigu galite sau leisti, vykite ten su šią šalį mylinčiu, jos kultūrą pažįstančiu žmogumi. Keliaujant savarankiškai daugelio nuostabių Kinijos stebuklų lengva nepastebėti, kultūriniai skirtumai gali sugadinti nuotaiką. Tačiau kaip bekeliautumėte, keliaukite atvira širdimi ir leiskite Kinijai jus nustebinti savo stebuklais.
Pirmąją straipsnio apie Kiniją dalį rasite paspaudę čia.
15min kelionių rubrika „Pasaulis kišenėje“ kartu su egzotinių pažintinių kelionių organizatoriumi „Travel Planet“ pristato metų projektą – Kelionių kalendorius. Visus metus pasakosime jums apie šalis, regionus ar miestus, kuriuos geriausia aplankyti tuo metu. Keliaukite į Kiniją dabar.
