Apie savo gyvenimą Kinijoje, kinų požiūrį į lietuvius, didžiausius kultūrinius skirtumus, labiausiai įsiminusias šalies vietas ir kitus įdomius dalykus Andrius papasakojo 15min.
– Trumpai prisistatykite: ką veikiate gyvenime, iš kokios Lietuvos vietovės esate kilęs?
– Šiuo metu konsultuoju buvusius Kinijos krepšininkus – kaip vesti ir planuoti treniruotes vaikams. Dauguma jų moko atlikti pratimus, kuriuos pamena iš savo vaikystės ar būna pamatę internete. Čia mažai supratimo apie vaikų raidą pagal amžiaus grupes, kokie etapai ir kur reikia dėti akcentus. Kinams naujiena net toks dalykas, kaip drausmės įsivedimas ir vaikų judėjimo logistika.
Gimiau Klaipėdoje. Mano tėvas – daugkartinis bokso čempionas, vėliau – treneris. Mama buvo pedagogė. Sukaupta šeimos patirtis ir aštrus gyvenimas mano profesijai tikrai padėjo. Tokia veikla užsiimu jau 6 metus.
– Kas įkvėpė rinktis vaikų krepšinio trenerio profesiją?
– Į šią profesiją atvedė likimas. Kai keliaudamas su kuprine po pasaulį atsitiktinai pamačiau kinus, dirbančius vaikų krepšinio treneriais, man buvo akivaizdu, kad galiu tokį darbą atlikti geriau.
Beje, tikru pedagogu gimstama. Energetine prasme esi donoras savo noru – pedagogai daug daugiau duoda, nei gauna. Kai buvau vaikas, mama sakydavo, kad tai šventa profesija. Pritariu jai!
Man buvo akivaizdu, kad galiu tokį darbą atlikti geriau.
– Kiek laiko gyvenate Kinijoje? Kodėl pasirinkote būtent šią šalį?
