Pastarąją savaitę žemyninėje Kinijoje šimtai milijonai žmonių keliavo sausakimšais traukiniais, autobusais, automobiliais ir lėktuvais pas savo giminaičius ir draugus per didžiausią kasmetinę migraciją, palikusią didmiesčius be migrantų darbo jėgos.
Šventinės linksmybės vyks visame pasaulyje – nuo Pietryčių Azijos šalyse jau šimtmečius gyvuojančių kinų bendruomenių iki daug vėliau atsiradusių kinų kvartalų Sidnėjuje, Londone, Vankuveryje, Los Andžele ir kitur.
Svarbiausia šventė kinų kalendoriuje tęsiasi dvi savaites. Šiuo laikotarpiu po vienu stogu vėl susirinkę šeimų nariai gamina tradicinius kiniškus virtinius, keičiasi dovanomis ir pinigų prikimštais raudonais vokais.
Kinu kultūroje kiaulės simbolizuoja sėkmę ir turtą. Ruošiantis Naujųjų metų sutiktuvėms parduotuvių lentynos lūžta nuo šiuos gyvūnus vaizduojančių suvenyrų, atviručių ir dekoracijų.
Per 40 dienų trunkantį pavasario šventinį laikotarpį (Chunyun) Kinijoje nepaprastai suintensyvėja kelionės: kaip nurodo valstybinė žiniasklaida, jų visoje šalyje įvyksta apie tris milijardus.
Pekine pirmadienį gatvės ir judrūs prospektai buvo neįprastai ištuštėję. Daug parduotuvių ir restoranų užsidarė iki kitos savaitės.
Vis daugiau kinų taip pat renkasi keliones į užsienį. Daugelis šeimų perka išvykas į Tailandą, Japoniją ir kitas šalis.
Šiemet per pavasario šventes užsienyje apsilankys apie 7 mln. kinų turistų, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, remdamasi kelionių agentūros „Ctrip“ duomenimis.
Tuo metu mokslininkai paskelbė daugiau išsiaiškinę apie ateinančių metų kinų zodiako gyvūno kilmę.
Kinų archeologai nustatė, kad Kinija yra viena iš pasaulio vietų, kur aptikta seniausių naminių kiaulių auginimo pėdsakų. Kaip praneša „Xinhua“, ištyrus kiaulių kaulus, rastus per kasinėjimus Dziahu archeologinėje gyvenvietėje Henano provincijoje, nustatyta, kad šie gyvuliai buvo auginami jau maždaug prieš 9 tūkst. metų ir kad šie radiniai savo amžiumi prilygsta anksčiau aptiktiems dabartinės Turkijos teritorijoje.
Maldos ir sveikinimai
Honkonge gėlių turgus užplūdo gyventojai, perkantys orchidėjų, mandarinų ir persikų žiedus savo namams papuošti. Ant prekystalių taip pat galima rasti visokiausių daiktų su kiaulaičių atvaizdais – pagalvėlių, pliušinių žaisliukų ir krepšių pirkiniams.
Tūkstančiai smilkalus nešančių maldininkų, tarp kurių buvo persirengusių kiaulių kostiumais, praeitą naktį užplūdo garsiąją Wong Tai Sino šventyklą Honkonge, kur daugelis ateina į savo pirmąsias Naujųjų metų pamaldas.
Tuo metu Šanchajuje minios užplūdo Longhua šventyklą melsti sėkmės.
Malaizijoje, kur 60 proc. gyventojų yra musulmonai, o apie ketvirtadalis – etniniai kinai, kai kurie prekybos centrai nusprendė nedemonstruoti papuošimų su kiaulių atvaizdais, islamo laikomais nešvariais gyvūnais. Kitos parduotuvės tokias dekoracijas išstatė tik viduje.
Vis dėlto krautuvininkai ir didmenininkai sakė, kad šioje musulmoniškoje šalyje taip elgtis yra įprasta, ir šiemet dėl kiaulių atvaizdų jokių didelių ginčų nebuvo.
Kaimyninėje Indonezijoje, didžiausioje pasaulyje musulmoniškoje valstybėje, taip pat turinčioje nemenką kinų populiaciją, Naujųjų metų pagal mėnulio kalendorių sutiktuvės yra valstybinė šventė.
Viešose vietose rengiami tradiciniai pasirodymai, tokie kaip liūto šokis, o prekybos centrai apsirūpina didesnėmis kiniškų pyragaičių ir mandarinų atsargomis.
Japonijoje per pirmąsias kiniškų Naujųjų metų sutiktuves Tokijuje garsusis miesto televizijos bokštas nušvis raudonai.
Ši šventė taip pat svarbi Vietname; šioje šalyje ji vadinama Tet.
Eitynės ir liūto šokiai Vakarų miestuose, įskaitant Niujorką ir Londoną, taip pat tikriausiai pritrauks daug žiūrovų ir dalyvių.
Su Pekinu glaudžius ryšius palaikantys lyderiai, tarp jų Pakistano prezidentas Arifas Alvi ir Kambodžos premjeras Hunas Senas, išsiuntė Kinijai naujametinius sveikinimus.
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen savo ruožtu nepraleido progos įgelti Pekinui, socialiniuose tinkluose paskelbusi pranešimą, pabrėžiantį salos demokratijos pasiekimu ir kalbų pliuralizmą.
„Taivane galime palaikyti savo kultūrines tradicijas, – sakoma prezidentės tradiciniame naujametiniame vaizdo pranešime penkiomis kinų tarmėmis: hanų (mandarinų), taivaniečių, hakų, pietų minų ir Kantono.
Žemyninės Kinijos valdžia kritikų jau seniai kaltinama per daug propaguojanti hanų tarmę kitų kalbų sąskaita.
Kinija tebelaiko Taivaną savo teritorija, kurią kada nors reikėtų susigrąžinti, nors sala nuo pat pilietinio karo pabaigos 1949 metais turi savarankišką vyriausybę.
Įtampa tarp Taibėjaus ir Pekino pastaruoju metu vėl padidėjo, Kinijos prezidentui Xi Jinpingui praeitą mėnesį pasakius karingą kalbą, kurioje jis teigė, kad salos suvienijimas su žemynine šalies dalimi yra „neišvengiamas“.
