Jau net galima įžvelgti paplūdimyje gulinčių poilsiautojų veido bruožus. Ir kai jau atrodo, kad lėktuvo ratai palies vandenį, paskutinę sekundę išdygsta nusileidimo takas, prasidedantis paplūdimyje, ir mes sėkmingai nusileidžiame ant žemės.
Toks nusileidimas – puikus įspūdis keleiviams, bet dar puikesnis jis turėtų būti Larnakos paplūdimių lankytojams, nes tiesiog virš jų galvų leidžiasi lėktuvai. Lipdamas iš lėktuvo nusprendžiau, kad tikrai atvyksiu į šį paplūdimį paspoksoti į lėktuvus. Juolab kad man lėktuvų vaizdai daug labiau patinka nei bet kokie garsiausių dalininkų paveikslai.
Kam ši idėja nepatraukli – nesigąsdinkite. Larnakos paplūdimių juosta ilga ir nebūtinai reikia leisti laiką ten, kur leidžiasi lėktuvai. Rasite ir tolėliau esančių priėjimų prie vandens.
Nieko nenustebinsiu pavadindamas Kiprą meilės sala. Turbūt kiekvienas kelionės gidas pirmiausia pažymi, kad jūroje šalia Kipro salos gimė graikų meilės deivė Afroditė ir išlipo į krantą būtent Kipre. Dėl to šiai salai ir prilipo meilės salos pavadinimas.
Bet mane labiau nustebino daug praktiškesnė informacija apie meilės salą. Kažkur skaičiau, kad čia svetimtaučiai gali susituokti išbuvę Kipre vos kelias dienas. Oho, puiki žinia tiems, kurie nori kiek kitokios vestuvių ceremonijos, nei rugpjūčio mėnesį per dešimt minučių tarsi konvejeriu eiti iki Vilniaus arkikatedros ar Šv.Onos bažnyčios altoriaus, ar dar baisiau – labiau laidotuvių nei santuokų rūmus primenančiu Vilniaus įstaigos koridoriumi.
Mano nuomone, dėl šio privalumo Kipras labiau vertas vadintis meilės sala, nei dėl tariamo mitinio Afroditės išlipimo į krantą.
Dar prieš keliaujant į Kiprą buvau girdėjęs daug liaupsių ir susižavėjimo pilnų komentarų, skirtų jam. Kadangi į tokias liaupses, ypač sklindančias iš keliautojų „viskas įskaičiuota“ lūpų, reaguoju gana atsargiai, tai buvau nusiteikęs skeptiškai.
Toks įspūdis dar labiau stiprėjo išvydus karščio išdegintą žemę be jokios žalumos. Visgi, užbėgant įvykiams už akių, turiu pasakyti, kad mano skepticizmas greitai išgaravo ir po savaitės buvo gaila išvykti. Kipras nėra tik „viskas įskaičiuota“ vieta. Šalis suteikia daug galimybių ir laisvės savarankiškam keliautojui.
Kodėl? Pirmiausia – tai labai patogi šalis atvykėliui. Kadangi didelę valstybės pajamų dalį duoda turizmas, juo tinkamai pasirūpinta. Beveik viską galima patogiai suplanuoti ir užsisakyti dar sėdint namie. Net per atostogų įkarštį vietų apsigyventi Kipre visada galima rasti. Iš Lietuvos visam kelionės laikui užsisakėme trijų kambarių apartamentus, už 8 kilometrų nuo Larnakos miesto.
Draugai Lietuvoje sako, kad apartamentų nuomos kaina nesiskiria nuo kainų Palangoje. Pats Palangoje nepoilsiavau jau daug metų, todėl šios informacijos patikrinti negaliu, tačiau tikiu, kad jie nemeluoja.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuviškų atostogų dilema: Palanga ar Turkija?
Tik nepatariu į Kiprą vykti liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Tuo metu ten gali būti labai karšta. Be to, tada yra pats turistų ir kainų bumas. Tai man yra keista: niekad nesupratau žmonių, kurie į šiltus kraštus vyksta vasarą. Vasarą ir Lietuvoje pakankamai gera, o šiltuose kraštuose be galo karšta. Na, bet gal yra kitų kriterijų, apie kuriuos aš nepasvarstau, pavyzdžiui, mokslo metai. Turėdamas mokyklinio amžiaus vaikų, atostogas turi derinti prie jų.
Mes į Kiprą vykome rugsėjo pradžioje ir tada oro temperatūra dienomis siekdavo apie 34 laipsnius. Tiesa, rugsėjį jau anksti temsta ir vakarais atvėsta, bet yra ramiau ir kiek pigiau.
Kipras dar patogus tuo, kad yra nedidelis ir visus atstumus galima įveikti per dieną, grįžtant nakvoti į tą pačią vietą. Tačiau tam reikia turėti automobilį. Visuomeninis transportas ne visada patogus. Traukinių Kipre nėra, o autobusai kursuoti baigia gana ankstų vakarą, tuo labai pririšdami jus prie lankomų miestų ar miestelių.
Nors keliavimas po kraštą automobiliu nėra pigus, tačiau patogus ir greitas. Naujutėlio automobilio nuoma, priklausomai nuo jo tipo, gali būti 40 eurų parai. Mūsų apartamentai buvo kiek atokioje vietoje, todėl be automobilio būtų buvę labai nepatogu ir sugaišta daug laiko. Tad kitų variantų nesvarstėme – vos atskridę išsinuomojome automobilį.
Kipre eismas vyksta kairiąja kelio puse, bet didelės problemos iš to nesiūlau daryti. Saloje eismas nėra intensyvus, todėl greitai priprantama prie salos vairavimo ir eismo taisyklių.
Be to, nuomotų automobilių numeriai yra kitokios spalvos nei vietinių, todėl kipriečiai iškart pastebi žioplinėjančius ar ne savo eismo juosta bandančius važiuoti kitataučius ir užleidžia jiems kelią.
Po dviejų dienų jau buvau vairavimo kaire kelio puse asas ir jaučiausi tarsi dešinės pusės net nebūtų buvę. Atsipalaidavau ir buvau už tai pamokytas.
Kelyje į Pafą efektingai aplenkiau lėtai važiuojančių senukų užsieniečių porą ir dar pasišaipiau neva, kas čia per seni bailiai važinėja! Jei bijo, tegul namie sėdi ir eismo nestabdo.
Nepraėjus nė dešimt sekundžių po šio komentaro iš per didelio atsipalaidavimo siaurame kelyje užvažiavau ant kelkraščio ir, bandydamas grįžti, suplėšiau dvi padangas, nes asfalto kraštas buvo gana aštrus. Spėjau tik akimis palydėti nuo manęs tolstančią ką tik aplenktą senukų porą. Jie nuvažiavo, o mes karštyje stovėjome kelyje ir laukėme, kol automobilio nuomos atstovas lenkas atvažiuos aiškintis situacijos.
Atvažiavęs jis paėmė mane ir nuvežė į Larnaką pirkti naujų padangų. Šis mano žioplumas atsiėjo mums tris valandas sugaišto laiko ir 200 eurų, nes automobilio draudimas už padangų sugadinimą žalos neatlygino. Likusią kelionės dalį vairavau labai atsargiai ir daugiau nebesišaipiau iš kitų vairuotojų.
Larnaka – trečias pagal dydį Kipro miestas. Pats miestas nėra per daug įspūdingas. Jame gal viena kita gražesnė bažnyčia ir pilis. Tačiau ne jomis garsėja Larnaka, o savo kurortiniu statusu ir paplūdimių juosta. Žymiausias jų yra jau minėtas Makenzio paplūdimys. Tai barų, restoranų, muzikos, triukšmo ir puikios nuotaikos paplūdimys. Tačiau man geriausias jo epizodas – virš galvos į Larnakos oro uostą besileidžiantys lėktuvai.
Įsivaizduokit: maudaisi jūroje ar guli paplūdimyje ir tiesiog virš galvos praskrieja įspūdingas laineris. Tuo metu poilsiautojai tarsi pagal komandą užverčia galvas aukštyn. Lėktuvų stebėtojams Makenzio paplūdimys yra tikras rojus. Taip arti žmogaus besileidžiančių lėktuvų kol kas nesu matęs niekur pasaulyje.
Visai netoli Larnakos oro uosto, vykstant miesto link, yra druskos ežeras. Čia galima stabtelėti pasidaryti gražių nuotraukų, paragauti ir įsidėti druskos sau kaip suvenyrą. Be to, žiemos mėnesiais čia atskrenda poruotis rožiniai flamingai. Įspūdingos nuotraukos jūsų albumui tokiu metu garantuotos.
Beje, Larnakos oro uostas didžiausiu Kipre tapo tik tada, kai šalis buvo padalyta į graikų ir turkų respublikas ir sostinės Nikosijos oro uostas liko turkų pusėje. Per pačią Nikosiją buvo nubrėžta siena ir miestas iki šiol yra laikomas paskutine padalyta sostine pasaulyje.
Bet apie Nikosiją, Šiaurės Kipro respubliką ir kitus nuotykius keliaujant po meilės salą – kitoje dalyje.
