Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kirgiziją aplankę lietuviai pasijuto lyg Kaune 90-aisiais: jei Kaunas gali, gali ir Biškekas

Sykį vienas mano bendradarbis, aktyvus baikeris, motociklu išvažinėjęs JAV ir kitas pasaulio vietoves, pasakė, kad civilizacija jam nusibodo ir kitą savo kelionę motociklu jis planuoja po Kirgiziją. Nieko sau, pasakiau jam, ten daug kur net normalių kelių nėra, bet vyrukas buvo užsispyręs ir aiškino, kad vis tiek keliaus, nes nepaisant blogų kelių, šalyje viskas pigiau, gražios moterys, nuostabūs kalnai, tad paganyti akis bus į ką. Jeigu, žinoma, beganydamas nenulėksi nuo vieno iš tų nuostabių kalnų, įvažiavęs į vieną iš daugybės prasto kelio duobių, pagalvojau, bet nebenumušinėjau jo entuziazmo.
Slampinėjant po Biškeką
Slampinėjant po Biškeką / V.Mikaičio nuotr.

Lai vyksta, pagalvojau. Jei sugrįš papasakos, kaip sekėsi. Tačiau, kaip dabar jau galima numanyti, niekur jis nebeišvyko, nes pasaulį užgriuvo pandemija ir apskritai niekas niekur neišvyko ir iki šiol neišvyksta.

Dėl kai kurių dalykų jis buvo teisus, dėl kai kurių nelabai. Jis, žinoma, teisingai kalbėjo apie gamtą. Gamta yra tai, dėl ko verta vykti į Kirgiziją. Ir ne dėl to, kad ji yra kažkuo išskirtinesnė nei kur kitur, bet labiau dėl to, kad miestai Kirgizijoje yra ant apverktino neįdomumo ribos, ir juose nelabai yra ką žiūrėti. Pavyzdžiui, sostinė Biškekas.

Pradžioje, išlipus autobusų stotyje, aš net pagalvojau, kad čia gal kokia priemiestinė stotis. Mes stovėjome kažkokiame nykiame, tamsiame, tarsi pramoniniame rajone su išdaužytais šaligatviais. Gal per anksti išlipome, pamaniau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais