Kapinių šventė Kisiniuose, Klaipėdos r., yra XIX a. siekianti tradicija, skirta prisiminti tais metais mirusiems žmonėms ir čia palaidotiems krašto istorijai svarbiems asmenims. Viena iš paskutinį birželio sekmadienį vykstančios šventės dalių – pamaldos, po kurių dalyviai kviečiami į vaišes Lotužių šeimos sodyboje.
Tai yra Mažosios Lietuvos krašto etninio, konfesinio ir kultūros paveldo tradicija, atspindinti žmonių pasaulėjautą, mirusiųjų minėjimo, bendrystės puoselėjimo papročius, skatinanti išsaugoti būdingą vietos architektūrą, kraštovaizdį, muzikinį ir kulinarinį paveldą.
„Kisinių kapinių šventės pripažinimas kultūros paveldu yra didelis įvertinimas ne tik evangelikų liuteronų bendruomenei, bet ir visam Klaipėdos rajonui. Mes išties unikalūs tuo, kad čia nuo seno vietą rado ir teberanda dviejų kultūrų ir dviejų tikėjimų puoselėtojai – evangelikų liuteronų tikėjimą išpažįstantys lietuvininkai bei katalikybę puoselėjantys žemaičiai“, – sako Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Ligita Liutikienė.
Pasak vicemerės, parengtoje Kultūros strategijoje užsibrėžtas tikslas iki 2030 m. aprašyti ir į Nematerialaus vertybių sąvadą įtraukti bent dvi tokias vertybes.
„Nematerialus kultūrinis paveldas yra mūsų šaknys, istorija. Todėl dar smagiau, kai iš kartos į kartą perduodamos tradicijos fiksuojamos oficialiai ir tampa oficialiai pripažintomis vertybėmis“, – sako L. Liutikienė.
Šiuo metu 2017 m. pradėtame rengti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade yra 48 vertybės, susijusios su įvairiomis atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitomis tradicijomis. Tarp jų – ir trys įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos šalyse bei sutartinės – lietuvių polifoninės dainos.
