Nuo laisvamaniškų Vakarų iki puritoniškųjų Didžiųjų Lygumų Amerikos viduryje ir kosmopolitiškų didmiesčių Rytuose; nuo Kalifornijos iki Rod Ailando, nuo Aliaskos iki Floridos, ant prabangių vilų, skurdžių mobiliųjų namelių, ištaigingų pietietiškų rezidencijų ir apleistų landynių vienodai išdidžiai plevėsuoja JAV vėliava.
Daugelyje Europos šalių nacionalinės vėliavos ant privačių namų pasirodo tik valstybinių švenčių metu, o amerikiečiai taip didžiuojasi savo žvaigždutėmis ir juostelėmis, kad šalis nuolat atrodo lyg švenčianti liepos 4-ąją.
Didelės vėliavos verandose, baltai, raudonai ir mėlynai nudažytos pašto dėžutės, juostelėmis ir žvaigždutėmis išdabinti „God Bless America“ šūkiai ir įvairiausios kitos vėliavos variacijos puikuojasi ant kone kas antro privataus namo, rūmo ar lūšnos.
Tačiau, kad ir kaip amerikiečiai dievintų savąją vėliavą, pastaruoju metu vis aštrėja konfliktas tarp Šiaurės ir Pietų.
Luizianos, Misisipės, Tenesio, Džordžijos, Virdžinijos ir Pietų Karolinos gyventojai šalia juostelių ir žvaigdžučių – o neretai vietoje jų – išdidžiai išsikabina mėlyną kryžių raudoname fone: pietinių valstijų Konfederacijos vėliavą.
Pilietinio karo pėdsakais
Konfederacijos vėliavos istorija tokia pat paini, kaip ir Amerikos pilietinio karo bei jo priežasčių. Populiariausia ir geriausiai pasaulyje žinoma versija, rodosi, pakankamai įtikinama: 1860-aisiais JAV prezidentu tampa Abrahamas Lincolnas, ir po metų šiaurinės JAV valstijos panūsta galutinai panaikinti vergiją visoje šalyje.
Pietinių valstijų vergvaldžiai tenori nemokamos darbo jėgos savo plantacijose. Kliaudamiesi medvilnės produkcijos paklausa Europoje, Pietūs tikisi europiečių paramos pilietiniame kare... Tačiau Europa tyli.
Nors inauguracinėje kalboje A.Lincolnas pabrėžė, jog vergų laikymo klausimas keliamas nebus, netrukus jis paskelbia, jog vienas karo tikslų – vergijos panaikinimas, ir po kruvino karo 1865 metais Šiaurė pergalingai sutriuškina Pietus.
Pilietinio karo metu žūsta beveik 750 000 amerikiečių – daugiau, nei sudėjus abu Pasaulinius karus – ir pietinių valstijų infrastruktūra beveik sunaikinama. Šaunieji jankiai iškovoja laisvę juodiesiems vergams, o išdidieji pietinių valstijų plantatoriai gauna gerą pamoką apie nusižeminimą.
Tačiau ar viskas iš tiesų taip paprasta? Ir, jei Pietūs JAV pilietinio karo metu reprezentavo „blogiukus“, kodėl Konfederacijos vėliava šiandien taip branginama žemiau Meisono-Diksono linijos?
Rasistai ar istorinio paveldo saugotojai?
„These colors don‘t run“ (šios spalvos neišsilieja) – taip skelbia baltos raidės ant raudonos konfederatų vėliavos, plevėsuojančios Scott‘o Stacy rezidencijos verandoje Morgan Sityje (angl. Morgan City).
„Nė neketinu nukabinti prosenelių vėliavos. Šiaurės liberalai gali kiek nori mekenti apie tai, jog ši vėliava reprezentuoja rasizmą – nieko panašaus! Tai – Pietų vėliava, mano protėvių vėliava, mano istorijos ir kultūros paveldas.
Pilietinis karas kilo visai ne dėl vergovės – jis kilo todėl, kad Pietūs buvo negailestingai išnaudojami jankių ir jų politikierių. Prie karo privedė milžiniški mokesčiai medvilnės produkcijai ir šiaurinių valstijų diktatūra, o ne vergovė.
Konfederatų vėliava skirta pagerbti kritusius Pietų karius – jie kovojo už Diksį, už šeimą, už laisvę. Pietų maištas buvo siekis atsiskirti nuo grobikiškos jankių valdžios, o ne Amerikos!
Mėginimai uždrausti Konfederacijos vėliavą yra ne kas kitas, kaip laisvės suvaržymas, ir aš tam niekada nepritarsiu“, – sako Scottas.
Po to, kai Naujojo Orleano savivaldybė nusprendė mieste panaikinti Pietų generolo Roberto Lee paminklą, Scottas iš principo nebevažiuoja į Luizianos sostinę.
„Neketinu nė kojos kelti ten, kur nebegerbiamas Pietų palikimas! Negaliu patikėti, kad Naujojo Orleano meras nesiteikė net surengti referendumo – generolo Lee statula ir Liberty Place monumentai buvo nuversti kone slapčia“, – neslepia pykčio Scottas.
Pilietinio karo priežastys – viena kontroversiškiausių JAV istorijos temų, ir, „Pew Research“ duomenimis, net 48 proc. amerikiečių įsitikinę, jog pagrindinė priežastis buvusi pernelyg plėšikiški mokesčiai pietinėms valstijoms ir valstijų teisės.
Vis dėlto pirminiai istoriniai šaltiniai piešia nekokį vaizdą: prieš pat prasidedant karui, visos Konfederacijos valstijos pateikė „atsiskyrimo protokolus“, kuriais išreiškė norą atsiskirti nuo JAV.
Keturios valstijos – Teksasas, Misisipė, Džordžija ir Pietų Karolina – kartu su šiais dokumentais pateikė „Priežasčių deklaracijas“, kuriose smulkiai išvardijo pasitraukimo priežastis.
Šios deklaracijos – vienas didžiausių „įkalčių“: visos keturios valstijos pabrėžia, jog viena svarbiausių atsiskyrimo nuo JAV priežasčių yra siekis išlaikyti vergiją. Valstijų teisių, mokesčių ir karinės prievolės klausimai šiuose dokumentuose taip pat minimi, tačiau vergijos temai Teksasas skyrė 54 proc. viso dokumento, Džordžijos valstija – 56 proc., Misisipė – net 73 proc.
„Mūsų pozicija neatsiejama nuo vergijos, didžiausio materialinio pasaulio intereso, institucijos. Vergų darbas sukuria (medvilnės) produktą, kuris yra didžiausias ir svarbiausias pasaulio ekonomikos veiksnys. Šis produktas gali būti gaminamas tik beveik tropiniame klimate, ir gamta surėdė taip, kad tik juodaodžiai žmonės atsparūs dirbti tokios kaitrios saulės spinduliuose. Smūgis vergijos sistemai – tai smūgis ekonomikai ir civilizacijai“, – rašoma Misisipės pateiktoje deklaracijoje 1861 metais.
Konfederacijos vėliavos, dar vadinamos „Pietų Kryžiumi“, „Maištininkų vėliava“, „Diksio kryžiumi“ ir „Kruvinąja vėliava“ (ang. blood-stained banner, o JAV vėliava vadinama „star-spangled banner“ – „žvaigždėtąja“ – aut. past.), dizaino ištakos taip pat persunktos rasizmu: viena iš pradinių vėliavos variacijų buvo mėlynas žvaigždėtas kryžius raudoname plote balto fono kampe – balta turėjo reprezentuoti rasės grynumą ir Pietų valstijų siekių tyrumą.
Tačiau tokia pusiau balta vėliava buvo nepraktiška mūšio lauke, mat priešas galėjo ją palaikyti paliaubų vėliava. Be to, ji greit susitepdavo, tad netrukus buvo nuspręsta palikti tik kryžių raudoname fone.
Baltos penkiakampės žvaigždutės kryžiuje simbolizavo Pietų valstijas, suformavusias Konfederaciją: Pietų Karoliną, Misisipę, Floridą, Alabamą, Džordžiją, Luizianą ir Teksasą (Virdžinija, Arkanzasas, Tenesis ir Šiaurės Karolina prisijungė kiek vėliau, jau pilietinio karo metu, o galiausiai prie Konfederacijos buvo prijungti Misūris ir Kentukis).
Šiandien Konfederacijos vėliava kontroversiška kaip niekada: pietinėse valstijose ji išdidžiai plevėsuoja ant privačių namų, puikuojasi ant automobilių registracijos numerių ir lipdukų, vaizduojama tatuiruotėse ir dažnai iškeliama arba kartu su oficialiąja JAV vėliava, arba vietoje jos.
Šiaurėje kruvinasis Pietų Kryžius laikomas neapykantos ir rasizmo simboliu; prekybą šia vėliava nutraukė „Walmart“ ir „Sears“ parduotuvės, o „Amazon“ ir „eBay“ uždraudė prekiauti bet kokiais simboliais su šios vėliavos tematika.
Vėliava už vyno bačką
Kad ir kokios kontrastingos nuomonės vyrautų apie Konfederacijos vėliavą, garsiosios žvaigždutės ir juostelės vienodai mylimos visų tiek šiaurinėse, tiek pietinėse valstijose. Nė viena iš mano aplankytų Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių nėra taip apsėsta nacionalinių vėliavų manijos: nors perujiečiai ar argentiniečiai savo vėliavas demonstruoti mėgsta labiau nei santūrieji europiečiai, tokio vėliavų margumyno ant privačių namų, automobilių, restoranų, prekybos centrų, degalinių ir fermų kaip JAV neteko matyti niekur kitur.
Tačiau retas amerikietis žino, jog jų mylimos vėliavos dizainas JAV vyriausybei atsiėjo… vyno statinę.
Vėliavos spalvų ir simbolių sprendimas 1777 metais buvo patikėtas laivyno karininkui Francis’ui Hopkinsui, Nepriklausomybės akto signatarui. Kaip jūrų kariškis, F.Hopkinsas nusprendė panaudoti juosteles, mat būtent toks raštas geriausiai matomas vandenyno ir dangaus fone.
Baltos žvaigždutės mėlyname fone turėjo simbolizuoti Jungtines Valstijas. Po to, kai vėliavos dizainas buvo patvirtintas Kongreso, F.Hopkinsas išsiuntė parlamentarams laišką, kuriuo prašė „statinės vyno, kaip užmokesčio už Jungtinių Amerikos Valstijų vėliavos sukūrimą“.
Ar vynas F.Hopkinsui buvo pristatytas, ar ne, istorija nutyli, tačiau jo dizainas išliko iki šių dienų. Tiesa, žvaigždučių skaičius nuolat kito, prijungiant naujas valstijas; dabartinė vėliavos versija su penkiasdešimčia žvaigždučių buvo patvirtinta prezidento Dwighto Eizenhauerio įsakymu 1960 metais, prijungus Havajus.
Šiandien JAV žvaigždutės ir juostelės – vienas labiausiai pripažintų ir gerbiamų tautos simbolių
Tačiau tikrosios JAV vėliavos populiarumo ištakos, kaip ir Diksio Kryžiaus istorija, glūdi pilietinio karo pradžioje. Kai 1861 metų balandį Konfederacijos pajėgos užpuolė Šiaurės kontroliuojamą Fort Sumter uostą Pietų Karolinoje, žvaigždėtoji vėliava pirmąkart suplevėsavo ant tvirtovės mūrų kaip Sąjungos pajėgų emblema, kaip amerikietiškojo nacionalizmo ir Pietų maišto malšinimo simbolis.
Iki to laiko vėliava daugiausia buvo naudojama kariniame kontekste, laivyboje, ant ambasadų ir uostų sienų. Tačiau po Fort Sumterio mūšio žvaigždutės ir juostelės staiga suplevėsavo visoje šalyje: ant namų, parduotuvių, bažnyčių, mokyklų ir universitetų. JAV vėliava pirmąkart pradėta siūdinti masiškai, o ne individualiai specifinėms karinėms reikmėms; pilietinio karo metu ji virto visą šalį vienijančiu ir įkvepiančiu simboliu.
Vėliavos populiarumas vėl išaugo po kraupiųjų rugsėjo 11-osios atakų. Šiandien JAV žvaigždutės ir juostelės – vienas labiausiai pripažintų ir gerbiamų tautos simbolių.
