„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kitokia Amerika: naminukės gamintojų kasdienybė

Kas pirmiausia ateina į galvą, išgirdus „West Virginia“? Tabako plantacijų vaizdai? Pigūs siaubo filmai apie kraupiuosius kalnų žmones? Žiemos atostogų pramogos? Vakarų Virdžinija, šiauriausia Pietų valstija, pasislėpusi tarp Apalačių kalnų ir apsigaubusi atsiskyrėliška senųjų angliakasių dvasia, garsėja ne tik slidinėjimo kurortais: viena didžiausių turistinių atrakcijų šioje nedidukėje valstijoje šiandien – naminės degtinės („moonshine“) bravorai.
Apalačių  kalnai ir jų apylinkės
Automobilių lenktynės JAV / Paul Stewart nuotr.

Sausojo įstatymo neklaužados ir NASCAR dvasia

„Mano tėtis buvo senosios kartos pilstuko prekeivis, o jo tėvas, mano senelis, buvo vienas iš tradicinių Apalačių moonshine gamintojų: tais laikais „baltasis viskis“ reiškė ekonominę nepriklausomybę. Didžiosios depresijos metu pilstukas galėjo ne tik išlaikyti visą šeimyną, bet ir nupirkti žemės ar net vidutinio dydžio rančą. Nors pilstuko gamyba skamba lyg kelias užsidirbti lengvų pinigų, taip toli gražu nebuvo: pirmiausia reikėjo susirasti kuo atokesnę slėptuvę kalnuose, susigabenti visus reikiamus ingredientus ir techniką, saugotis, jog visos operacijos nepastebėtų įstatymo sargai, o tuomet saugiai ir slaptai išgabenti galutinį produktą į Šiaurės Karoliną arba Kentukį.... Tai anaiptol nebuvo lengvas verslas“, – pasakoja iš Liuisburgo kilęs Mike‘as Abbotas.

Naminė „moonshine“ („mėnulio šviesa“) degtinė savo pavadinimą gavo dar aštuonioliktojo amžiaus Anglijoje, mat tenykščiai Sasekso ir Kento viskio kontrabandininkai darbuodavosi naktį. Vėliau, saugodamiesi įkliūti miestelio šerifui ar policijai, anglų kilmės Apalačų pilstuko gamintojai šį itin stiprų alkoholinį gėralą taip pat gamindavo nakčia, šviečiant mėnuliui, tad moonshine pavadinimas netruko prilipti ir čia.

Tradiciškai iš kukurūzų, rugių arba miežių gaminama degtinė Vakarų Virdžiniją visoje šalyje išgarsino Sausojo įstatymo galiojimo metu tarp 1920 ir 1933 metų, kai visa Amerika pernakt liko be viskio, vyno ir alaus.

Susirūpinę visuomenės morale, nuosaikieji protestantai devyniolikto amžiaus pabaigos Amerikoje pradėjo karą su alkoholiu. Trylika metų trukęs Sausasis įstatymas šalyje sukūrė šešėlinės ekonomikos imperiją, kur karaliavo moonshine gamintojai, mafija, kontrabandininkai ir... medikai.

„Sausojo įstatymo galiojimo metu žmonės prisigalvojo originaliausių būdų, kaip apeiti draudimus ir vartoti alkoholį: net prezidentas Woodrow Wilsonas mėgo taurelę, ir pasibaigus ekscelencijos kadencijai didžiulės viskio ir vyno atsargos iš Baltųjų Rūmų paslaptingai nukeliavo į jo asmeninę rezidenciją Vašingtone.

Gydytojai visoje šalyje vikriai suskubo išrašinėti receptus alkoholiui: vyno nuo isterijos, viskio nuo galvos skausmo...

Gydytojai visoje šalyje vikriai suskubo išrašinėti receptus alkoholiui: vyno nuo isterijos, viskio nuo galvos skausmo... Staiga išaugo vynuogių sulčių rinka, mat žmonės šias sultis kiek paraugindavo namuose ir taip „netyčia“ pasigamindavo maždaug dvylikos procentų alkoholio vyno. Bet didžiausia pyrago riekė, žinoma, teko pilstuko gamintojams ir kontrabandininkams: tikslios statistikos nėra, tačiau spėjama, kad nelegali alkoholio gamyba ir prekyba siekė panašią apyvartą kaip Amerikos automobilių industrija.

Vakarų Virdžinijos moonshine, „kukurūzų viskis“, buvo itin populiarus, nes naminukė turėjo ne tik pakenčiamą skonį, bet ir buvo geros kokybės. Sausojo įstatymo galiojimo metu vienas po kito dygo mirtini bravorai – žmonės gamindavo „vonios džiną“, reto bjaurumo gėralą iš medicininio spirito, ir įvairiausias pilstuko variacijas iš automobilių degalams naudojamo alkoholio. Nuo tokių „kokteilių“ žmonės ne tik apsinuodydavo arba apakdavo, bet neretai ir mirdavo, taigi Vakarų Virdžinijos kukurūzų moonshine paklausa netruko išaugti visoje šalyje“, – pasakoja Mike‘as.

Iki 85% alkoholio turinti nelegali moonshine degtinė paveikė amerikiečių kultūrą labiau nei garsusis Kentakio burbonas: įžymiųjų NASCAR automobilių lenktynių ištakos – naminukės kontrabandininkų išradingume. „Trečiajame dešimtmetyje garsieji moonshine kontrabandininkai Cooteris ir Hossas suko galvas, kaip patobulinti savo automobilius, kad galėtų pasprukti nuo policijos. Jiems reikėjo mažų, bet itin greitų mašinų su didelėmis bagažinėmis, kurios galėtų skriete skrieti vingiuotais Apalačių keliais. Netrukus gimė ir modifikuotų automobilių lenktynės, taigi stebint lenktynininką Dale'ą Jaunesnįjį (Dale Junior) su jo "Mountain Dew" (“Kalnų rasa„) logotipais išdabintu automobiliu gali kilti visokių įdomių idėjų“, – juokauja Mike’as.

Paul Stewart nuotr./Apalačių  kalnai ir jų apylinkės
Paul Stewart nuotr./Apalačių kalnai ir jų apylinkės

Naminukės renesansas

Apalačių naminukė liko populiari ir tuomet, kai 1933 metais Sausasis įstatymas buvo atšauktas. Meiliai vietinių „kalnų rasa“ ir „baltuoju žaibu“(nemokšiškai sukonstruotos spirito varyklos kartais sprogdavo) vadinama degtinė tapo tradiciniu gėrimu daugumoje Pietinių valstijų, kur teisė vis dar draudė alkoholio prekybą, ir moonshine gamintojų tradicijos klestėjo iki pat dvidešimtojo amžiaus vidurio.

„Po 1950-ųjų paskutiniai Sausieji įstatymai buvo galutinai atšaukti visose valstijose, įskaitant Amerikos Pietus, ir naminukės paklausa staiga krito. Tačiau mano senelis ir tėvas toliau varė „baltąjį viskį“ – moonshine mėgėjų netrūko niekuomet, mat nors alkoholis vėl tapo legalus, distiliuoti degtinę namudinėmis sąlygomis liko neteisėta. O tai, kas uždrausta – intriguoja, tad Apalačių moonshine mėgėjų netrūko ir šeštajame bei septintajame dešimtmetyje“, – šypsosi Mike‘as.

Tačiau tikrąjį renesansą Apalačių naminukės gamintojai išgyvena šiandien. Nors varyti degtinę vis dar draudžia įstatymai (vyno bei alaus gamyba namuose leidžiama visose JAV valstijose, tuo tarpu turėti degtinės varyklą savo rūsyje vis dar yra nelegalu), moonshine Vakarų Virdžinijoje ir kitose pietinėse valstijose populiarėja neįtikėtinais mastais.

Vienintelė valstija, kurioje leidžiama turėti spirito varyklą, yra kaimyninis Tenesis. Čia jau gerą dešimtmetį klestėte klesti „Ole Smoky Mountain Distillery“ „baltojo viskio“ gamykla.

Paul Stewart nuotr./Apalačių  kalnai ir jų apylinkės
Paul Stewart nuotr./Apalačių kalnai ir jų apylinkės

Moonshine degtinė yra tokia pat amerikietiška kaip dešrainiai, beisbolas, obuolių pyragas ir „Chevrolet“, ir pastaruoju metu ji tik populiarėja. „Ole Smoky“ naminukė dabar parduodama net tokiuose visoje šalyje populiariuose prekybos centruose, kaip „Walmart“. Mes jau šešerius metus siūlome įvairiausius skirtingus moonshine skonius – obuolių, juodųjų serbentų, persikų, vyšnių. Kai kurią mūsų naminukę vartotojams siūlėme kaip Motinos dienos dovanų idėją: persikų skonio moonshine mėgsta visi“, – sako gamyklos įkūrėjas Joe Bakeris.

Anot jo, naminukės paklausa pastarąjį dešimtmetį Amerikoje išaugo tiek, jog sunerimo net didieji viskio gamintojai. „Jim Beam“ nesenai išleido „Jacob‘s Ghost“ nebrandintą baltą viskį, o „Jack Daniels“ pristatė „Unaged Tennesse Whiskey“. Akivaizdu, žmonės šiandien nori kažko unikalaus, turinčio ilgametes tradicijas ir ypatingą istoriją. Juk kaip populiarėja nedideli, vietiniai alaus bravorai! Tas pat ir su moonshine: įprasti burbonai ir viskiai niekam nebeįdomūs. Mūsų tradiciniuose „Ball Mason“ stiklainiuose – tokiuose, kokius naudojo senieji moonshine gamintojai ir kontrabandininkai – parduodama naminukė yra atsakas į kažko žaismingo ir išskirtinio poreikį.

Žinoma, yra senosios kartos naminukės gerbėjų, manančių, kad jei moonshine parduodama legaliai, ji nėra tikra moonshine. Tačiau mes naudojame tik vietinius Apalačių ir Ūkanotojų kalnų (Smoky Mountains) receptus, tad autentikos mūsų gaminamoje naminukėje – per akis”, – įsitikinęs J.Bakeris.

Moonshine faktai:

  • Paslaptingasis XXX ženklas ant „kalnų rasos“ butelių reiškia tai, jog naminukė buvo distiliuota tris kartus – kitaip tariant, tai beveik grynas spiritas.
  • Šiandien Vakarų Virdžinijoje legaliai veikia per vienuolika vyno, alaus ir viskio bravorų, kuriuose galima įsigyti moonshine receptais grįsto grikių viskio, naminukės Limoncello, „Velnio Gėralu“ pavadinto kukurūzų viskio, citrininio midaus ir rugių burbono.
  • Moonshine sėkmės paslaptis – itin greitas jos gamybos metodas: daugeliui viskio ir burbono rūšių reikia bent ketverto metų brandos, tuo tarpu „kalnų rasa“ nebrandinama visai – Vakarų Virdžinijos naminukės gamybai pakanka distiliavimo sistemos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs