Kartagena, kadaise buvusi piratų irštva, kokaino kapitonų tvirtovė ir nusikaltėlių rojus, šiandien stebina neįtikėtinai atsinaujinusiu uostu, išpuoselėtu kolonijinio stiliaus senamiesčiu bei verdančiu muzikos, Karibų virtuvės ir kultūros gyvenimu.
Vis dėlto net ir Kartagenoje šalia elegantiškų organišką kavą siūlančių užkandinių sėdinėja iš kalnų atkeliavę skrudintų skruzdėlių pardavėjai, o prie Kolumbijos krantų nardytojai vis dar randa nuskendusių ispanų galeonų su milijardų JAV dolerių vertu lobiu. Taigi ar moderniojoje Kartagenoje vis dar yra vietos keistenybėms?
Escobaro vakarėlių vila
Vos už trisdešimties kilometrų nuo Kartagenos uosto, šiek tiek į Vakarus Karibų jūroje, plyti nedidelė ir iš pažiūros niekuo neypatinga Isla Grande sala, priklausanti Islas de Rosario archipelagui. Šioje saloje paprastai gyvena virš aštuonių šimtų kolumbiečių, besiverčiančių žvejyba, kriauklelių rinkimų ir žemdirbyste. Dauguma salos gyventojų neturi elektros ir tekančio vandens – tačiau būtent čia prabangią vilą kadaise pasistatęs ne kas kitas, o pats Pablo Escobaras.
„Kokaino karaliumi“ vadintas Escobaras, vargšo valstiečio sūnus, aštuoniasdešimtaisiais buvo laikomas turtingiausiu pasaulio žmogumi – būdamas vos trisdešimt penkerių metų amžiaus Escobaras per savaitę uždirbdavo 420 milijonų JAV dolerių. Medelino narkotikų kartelio „El Patron“ („bosas“) Pablo savo laiku tiekė 80% pasaulio kokaino, o visa Kolumbija gyveno terore: Escobaras nesibodėjo sproginti lėktuvų, užsakinėti politikų, prezidentų ir žurnalistų žmogžudysčių, o už kiekvieną nužudytą policininką Escobaras nesiderėjęs mokėjo po tūkstantį JAV dolerių. Dėl šių jo „premijų“ žuvo per 500 Kolumbijos policininkų.
Niekas tiksliai nežino, kodėl savo vakarėlių vieta Escobaras išsirinko atokiąją Isla Grande salą, tačiau čia jis pasistatė milžinišką prabangią vilą: per trys šimtai kambarių, dideli prabangūs baseinai, auksinės dušų galvutės voniose, sraigtasparnio nusileidimo aikštelė – kaip visuomet, Escobaras negailėjo pinigų ekstravagantiškiems užmojams.
Tačiau dabar prašmatnioji Escobaro vila pamažu griūva: džiunglės po truputį atsikariauja kadaise prabangius pastatus, tuščiuose baseinuose lizdus suka miško žvėreliai, o po ištaigingos vilos langais ganosi vietinių salos gyventojų kiaulės.
Dabar Kolumbijos valdžiai priklausanti Escobaro vila netoli Kartagenos liko tarsi „Kokaino karaliaus“ žlugimo simbolis, kurį su malonumu lanko turistai.
Karibų jūros lobiai
Nuskendę aštuonioliktojo ir devynioliktojo amžiaus laivai, slepiantys kolonistų ar piratų auksą – kiekvieno nardytojo svajonė. Tačiau tik Karibų jūra gali nustebinti neįtikėtinos vertės atradimais: 2015-aisiais metais netoli Kolumbijos krantų nardytojai rado prieš tris šimtus metų nuskendusį ispanų galeoną „San Jose“. Šio laivo triume rastas 17 milijardų JAV dolerių vertės lobis – aukso, smaragdų ir sidabro krovinys.
64 patrankų tristiebis „San Jose“ galeonas nuskendo 1708 metais, apšaudytas britų laivo. Statytas 1698 metais Usurbilio uoste Ispanijoje, „San Jose“ kursavo tarp Panamos ir Kolumbijos, gabendamas aukso dublonus ir Centrinės Amerikos kolonijose prisiplėštą turtą Ispanijos karaliaus vardu. Lemtingąją 1708-ųjų liepos aštuonioliktą dieną ispanų galeonas susidūrė su britų karo laivu, kurio patrankos susprogdino „San Jose“ parako atsargas, taip pasiųsdamas į jūros gelmes tiek laivo krovinį, tiek šešių šimtų žmonių įgulą.
Didžiulius turtus slepiantis galeonas ilgą laiką kurstė lobio ieškotojų vaizduotę, kol galiausiai prieš trejetą metų „San Jose“ nuolaužas jūros dugne aptiko Kolumbijos karinių pajėgų nardytojai. Tiesa, privati amerikiečių lobio ieškotojų komanda, „Sea Search Armada“, teigia ispanų laivą aptikusi dar 1981–aisiais, tačiau, Kolumbijai atradimo nepripažinus, amerikiečiai liko nieko nepešę.
Šiuo metu galeono nuolaužomis ir lobiu rūpinasi Kolumbijos kariškiai, Kultūros ministerija bei archeologai. Galeono likučiai, tikėtina, bus perkelti į Kartagenos muziejus, o auksas, smaragdai ir sidabras veikiausiai keliaus į Centrinį Kolumbijos banką.
Skruzdėlių traškučiai
Nors Kolumbija negarsėja pasaulyje kaip gurmanų ar išskirtinės virtuvės šalis, čia, ypač Kolumbijos Karibuose, netrūksta pačių įvairiausių skonių. Ant grilio keptas raudonasis Kartagenos rifų ešerys, marinuota jūros gėrybių ceviche, krevečių kokteiliai, šviežių kokosų vanduo bei lietuviškus varškėčius primenantys arepas pyragėliai – Kartagenos restoranų įžymybės. Tačiau norintiems paragauti kažko tikrai egzotiško, kartageniečiai siūlo... skrudintų skruzdėlių užkandžius.
Gaminti iš hormigas culonas – „didžiasėdynių skruzdėlių“, šie druska ir prieskoniais pagardinti traškučiai iš pirmo žvilgsnio nekelia apetito. Skruzdėlė skrudinamos visai neapdorotos, ir dėti į burną kažką, kas tebeturi šešetą mažų kojelių, gali būti atgrasu. Tačiau įsidrąsinus paragauti hormigas culonas delikateso, jų skonis kiek primena kažką tarp skrudinto angliškos kiaulienos kumpio ir kukurūzų traškučių. Pasak vietinių, šios skruzdės savo kolonijas palieka ir išlenda į lauką tik keletą dienų per metus, tad geriausias laikas ragauti šio Kartagenos užkandžio – balandis bei gegužė.
Pasak šių skruzdžių pardavėjų, hormigas culonas – tai gausus proteinų šaltinis, o Santanderio kalniečiai jas laiko puikiu afrodiziaku.
