Šventėje sekmadienį aidėjo Vilhelmo Storostos-Vydūno žodžiai, gilūs, prasmingi, laiko tėkmės nepaliesti. Simboliška, jog skulptūra atidengta rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, o ši didi Mažosios Lietuvos asmenybė, Vydūnas, buvo mokytojas. Klaipėdoje veikia šio iškilaus žmogaus vardu pavadinta mokykla.
VšĮ „Mažosios Lietuvos kultūra“ valdybos pirmininkas, Vydūno paminklo statymo komisijos pirmininkas, verslininkas, pats prie skulptūros prisidėjęs Rimantas Cibauskas prisiminė, jog idėja pastatyti šiam iškiliam asmeniui paminklą kilo prieš septynerius metus. Jau tuomet buvo aišku – lengva nebus. Prie idėjos, vieni gausiau, kiti kukliau, prisidėjo verslo atstovai, Klaipėdos uosto įmonės, uostamiesčio savivaldybė, Kultūros ministerija.
„Vydūnas mums yra didis tautos mokytojas ir šią misiją jis sąmoningai vykdė visą savo gyvenimą. Didžiausias fenomenas – jo žodžių ir darbų vienybėje, – kalbėjo R.Cibauskas. – Mes padarėme viską, ką planavome. Tai geras pavyzdys visai Lietuvai, kad būdami skirtingos, ambicingos asmenybės sugebėjome susivienyti šiam kilniam tikslui. Tikiuosi, kad ši aikštė bus mėgstama, lankoma, taps viena gražiausių Klaipėdos vietų“.
Vydūno skulptūra ir trykštantis fontanas pastatyti Bokštų ir Puodžių gatvių sankirtoje esančioje aikštėje, kuri ką tik buvo rekonstruota.
2018 metai Seime buvo paskelbti Vydūno metais. Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigė, jog itin simboliška, jog aikštėje pagerbti iškilaus asmens klaipėdiečiai ir svečiai susirinko tokią saulėtą dieną, o ir pats Vydūnas kalbėjo apie saulėtą žmogų. Aikštėje dabar krenta Vydūno dvasios spindulys.
„Gražu, rugsėjo 1-oji, Mokslo ir žinių diena, tai yra ir Vydūno diena. Čia, šioje aikštėje, tarp kelių mokyklų, ties Vydūno paminklu stovi mokslo metus pradėti pasiruošę mokiniai. Šiandien tiek daug saulės. Vydūnas kalbėjo apie saulėtą žmogų, pabrėžė vidinės šviesos svarbą. Siekė, kad visi taptume tokiais saulėtais žmonėmis ir sakė, kad jei mūsų akyse nebūtų saulėtų pradų, kaip gi matytume saulę. Tokių šviesių, saulėtų žmonių buvo ne vienas kuriant nepriklausomos Lietuvos valstybę. Tai vienas šviesuolių, kurie kūrė Lietuvą“, – sveikindamas Klaipėdą šia gražia proga sakė M.Kvietkauskas.
Ilgas kalbas diplomatiškai užbaigti pakvietęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas garbiai publikai trumpai priminė Vydūnas – mąstytojas, filosofas, kūrėjas.
„Stebėdamas mus iš padangių, klausydamas tokių prasmingų kalbų, nusišypsodamas į ūsą jis, ko gero, pasakytų, ar tikrai to reikia? Manau, tegu pro šypseną, vydūniškai, pasakytų, liaukimės pliurpti, eikime kurti“, – ilgas kalbas trumpai užbaigė Klaipėdos meras V.Grubliauskas, o viena šventės vedėjų, Jurgita Jurkutė juokavo, jog miestui pasisekė, jog turi tokį šmaikštų miesto šeimininką ir kvietė jaustis laisvai ir nusiauti batus – juk taip karšta.
Kūrė tarptautinė komanda
Skulptorius Arūnas Sakalauskas kartu su kolegomis iš Ukrainos bei Lietuvos kūręs šią skulptūrą susirinkusius sveikino susitelkus naujoje miesto erdvėje – Vydūno soduose.
„Vydūno sodas, kur įamžinta jo mąstysena ir jo regėjimo laukas. Vydūno sodas... Norėjome išreikšti esminę Vydūno intenciją auginti kūrybingą sielą, besiveržiančią tiesos link. Vydūnas prašo nurimti mūsų dvasią, įsiklausyti į vidaus balsą, eiti ten, kur veda ne aistra, o širdis. Širdis, kuri maitinasi šviesa, sklindančia iš amžinojo slėpinio – vandens. Tikiuosi, kad ne tik šalia esančių mokyklų jaunimas šiame sode skleis Vydūno pasaulio sampratą, bet ir kiti apsilankę čia praturtins savo dvasios sodą“, – sakė skulptorius, neslėpdamas, jog tik sutelktomis jėgomis buvo įmanoma įgyvendinti šį projektą.
Meniniam objektui ir architektūriniam skvero sutvarkymo projektui sukurti buvo organizuotas konkursas, kurį laimėjo menininkų grupė: architektas Petras Džervus, skulptoriai iš Ukrainos Olesis Sidarukas ir Borisas Krylovas, kuriems Klaipėdoje atstovavo skulptorius Arūnas Sakalauskas.
Skvere įrengta kompozicija „Versmė“ – fontanas, ant kurio krašto stovi palikti Vydūno batai. Pats filosofas basas stovi ant sferos formos pjedestalo, kuriuo teka vanduo.
Tvarkant skverą buvo iškirsti seni medžiai, erdvė tapo šviesesnė, atviresnė. Čia atnaujinta danga, suformuoti pėsčiųjų takai, įrengti suoliukai, šiukšiadėžės, dviračių stovai, apšvietimas.