Sekmadienį uostamiesčio Teatro aikštėje besibūriuojantys poros draugai ir artimieji nekantriai laukė atriedančių keliauninkų. Netrukus horizonte pasirodė žavi, vienas kitą už rankos laikanti ir dviračiais minanti pora. Tai – jų kelionės finišas. Klaipėdiečiai pasitikti aplodismentais.
Jokių žinių – savaitę
„Buvo neramu, tačiau susitaikėme su ta mintimi, kad dukra toli kelionėje. Sekėme juos, bendravome“, – sakė keliautojos tėtis Valdas Tamašauskas
Jam antrino ir M. Tamašauskaitės mama Jadvyga Tamašauskienė. Moteris pasakojo, kad su pora bendraudavo įvairiai – telefonu, „skype“ programa. Tiesa, kartais jų pasiekti nepavykdavo.
„Jie patekdavo į tarpeklius arba kalnuose, ten blogas ryšys. Tad buvo problemų. Ryšio neturėdavome iki savaitės“, – sakė V. Tamašauskas.
Į žinią, kad dukra ruošiasi tokiai pavojingai ekspedicijai, tėvai reagavo gana sunkiai.
„Buvo neramu. Dar prieš metus pradėjo ji mus pratinti prie minties, kad turės tokį gyvenimo išbandymą ir nuotykį. Pirmasis pusmetis, gal net visi metai buvo neramūs. Vėliau apsipratau. Lydėdavome juos geromis mintimis“, – kalbėjo J. Tamašauskienė.
2017 metų balandžio 22-ąją pora pajudėjo iš Palangos. Simboliškai dviračių ratus jie nuplovė Baltijos jūros bangomis.
„Buvo šaltas vėjas“, – tą dieną prisiminė J. Tamašauskienė.
Nustebino azijiečių svetingumas
D. Urbono močiutė Nijolė Grubliauskienė, laukdama anūko, kalbėjo, kad visus šiuos metus ją lydėjo nerimas, tačiau kartu – ir džiaugsmo akimirkos.
„Dovydas sutiko labai gerų žmonių, kurie priimdavo, vaišindavo, pridėdavo vaisių, uogienių. Stebiuosi, kad pasaulyje yra tiek daug gerų žmonių. Jie pasiūlė jiems namus. Azija – be galo svetinga“, – kalbėjo ji.
Moteris teigė, kad pora ją taip pat įkvėpė kelionėms. „Daugiau keliausiu po Lietuvą – juk kiek daug gražių čia vietų. Beje, Dovydą nuo vaikystės vesdavausi į gamtą. Jis ją labai mėgsta. Susigaudavo žuvies. Tas buvimas kaime ir gamtoje, mano sektos pasakos apie kelionės turbūt jį ir įkvėpė“, – šypsojosi ji.
Kelionė suartino labiau nei altorius
Vyras ir mergina į Teatro aikštę dviračiais atriedėjo burkuodami it balandėliai ir laikė vienas kitą už rankos. Pora neslėpė, kad ši kelionė juos labai suartino.
„Mes norime su visais pasidžiaugti, kad nors į kelionę išvažiavome su tam tikru nerimu, nežinodami, kas mūsų, kaip poros, laukia, išvažiavome tik daugiau nei draugai, o štai grįžome jau daugiau nei sužadėtiniai“, – džiugią naujieną artimiesiems pranešė D. Urbonas ir M. Tamašauskaitė.
Jie dėkojo visiems susirinkusiesiems ir teigė, kad yra be galo smagu matyti tiek daug laukiančiųjų.
„Ko gero, altorius tiek nesuartina, kiek suartino mus ši kelionė“, – ištarė D. Urbonas.
Aplankė 13 šalių
Pora 15 tūkst. kilometrų ilgio kelionėje aplankė Lenkiją, Ukrainą, Rumuniją, Bulgariją, Turkiją, Iraną, Jungtinius Arabų Emyratus, Indiją, Nepalą, Tailandą, Malaiziją, Singapūrą ir Filipinus.
Tiesa, kelionės pradžioje pora planavo nuvykti į Indoneziją, tačiau įpusėję suprato, kad nuvyktų į šią šalią labai nepalankiu laiku – kai oro sąlygos būtų itin prastos keliauti dviračiais.
„Beje, mūsų dviračiai tie patys, kaip ir iš keliavome. Net padangos ir grandinės tos pačios. Tiesa, teko pakeisti tris „kameras“, – sakė D. Urbonas.
Kelionės metu dažnai teko miegoti palapinėje. „Tiesa, būdavo, kad į svečius pasikviesdavo malonūs žmonės. Kartais miegodavome ir svečių namuose. Kartais – ir paplūdimiuose, urvuose, olose, miške“, – juokėsi klaipėdiečiai.
Nustebino Indija
Pora aiškino, kad nors kelionėje nuotykių netrūko, pavyko išvengti ir vagysčių, ir didelių nelaimių. Neužpuolė ir egzotiniais gyvūnai, nors kelyje teko sutikti ne vieną gyvatę ar daiktus nugvelbti mėgstančią beždžionę. Pavyko susitvarkyti ir vizas į visas šalis.
„Mes gimę po laiminga žvaigžde. Mūsų neapvogė, neužpuolė, neapgavo, nelinkėjo blogo. Važiavome po pasaulį ir džiaugėmės žmonėmis“ – geromis emocijomis tryško vyras ir mergina.
Tiesa, Indijoje D. Urbonas ir M. Tamašauskaitė pamatė vaizdus, kurie juos itin nustebino. Ir kartais – ne visada maloniai.
„Važiavome ne pro turistų lankomas vietas“, – kalbėjo D. Urbonas.
Pora teigė, kad tai – planetos kraštas, kuriame daugybė mums, lietuviams, neįprastų dalykų. „Tai, kas mums atrodo nenormalu, jiems gali pasirodyti visai priimtina. Maistas ir sanitarinės sąlygos yra kur kas žemesnės. Neišvengėme skrandžio negalavimų“, – sakė M. Tamašauskaitė.
Išvydusi baltaodį, ėmė uostinėti
Pro Indijos miestelius ir kaimelius vykę keliautojai, susidūrę su vietiniais, nustebdavo ne tik patys, tačiau ir nustebindavo ir pačius gyvenančiuosius.
„Aplankėme tokias vietas, kur žmonės susirinko būriais ir norėjo mus paliesit, pauostyti, pamatyti. Vienas geriau anglų kalba kalbančių vietinių priėjo ir atsiprašydamas sakė: „Supraskite, mano močiutė baltą žmogų matė gyvą pirmą kartą gyvenime.“
Mes, žinoma, tai supratome ir draugiškai i tai žvelgėme. Indijoje žmonės nesupranta privačios erdvės ribų ir gali labai arti prieiti“, – juokėsi klaipėdiečiai.
Žinios apie Lietuvą: krepšinis ir Sovietų Sąjunga
Lietuviai, keliaudami po egzotiškas Azijos šalis, buvo nustebinti vietinių žiniomis apie Lietuvą. „Tiesa, pasakius Malaizijoje daug žmonių žinojo, kas yra Lietuva. Daugiausia minėjo krepšinį ir Sovietų Sąjungą.
Tiesa, buvo šalių, kuriose teko ir gerokai paaiškinti, kur ta Lietuva“, – sakė M. Tamašauskaitė.
Paklausti, į kokią kelionę rengsis ateityje , D. Urbonas ir M. Tamašauskaitė teigė ketinantys tęsti savo pradėtus darbus, todėl į užsienį nebesirengia.
„Mes ne keliautojai, mes juvelyrai, menininkai. Labai pasiilgome Lietuvos. Nuo Vilniaus mindami į Klaipėdą pamatėme, kokia graži yra Lietuva. Norime jos pamatyti daugiau, tad manau, kad kita kelionė bus aplink Lietuvą“, – sakė jie.
