Pastogė laivus saugo nuo atšiaurių oro sąlygų, nes medžio konstrukcijos jautriai reaguoja į vėją ir šaltį. Po gero mėnesio prasidės pasiruošimas naujam laivybos sezonui – bus tvirtinami korpusai, keičiamos lentos, kamšomi tarpai tarp jų, bortai ir dugnai tepami derva. O kol kas Lietuvos medinio burinio laivyno angaras atveria duris edukacijai.
Pirmieji nemokami užsiėmimai yra skirti Kovo 11-ajai. Kovo 10 d. (sekmadienį) 11.00, 13.00 ir 15.00 val., muziejaus edukatorius Mindaugas Žvirgždys ves edukacinę programą „Medinis – burinis“. Kovo 11 d., 13.00 val., į ekskursija angare kviečia Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ kapitonas Romualdas Adomavičius. Išankstinė registracija nereikalinga, įėjimas į angarą iš Danės g. priešais žuvies rūkyklos paviljoną.
Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius, istorikas Romualdas Adomavičius sako, kad Medinio burinio laivyno angaro idėja kilo diskutuojant su alinės „Herkus Kantas" savininku Kipru Paldausku. Prasidėjus „Memelio miesto“ statybai, alinei buvo pasiūlyta persikraustyti į kitas patalpas – angarą, kuriame neseniai vyko gamybinė veikla. Alinės veiklai užteko trečdalio angaro ploto, likusiame laisvame plote buvo pasiūlyta šaltuoju metų laiku įkurdinti tradicinius medinius burinius laivus.
– Pagalvojom, kada tai būtų puiki kultūrinė patirtis lankytojams ir edukacinė erdvė pristatyti Lietuvos laivybos istoriją, – sako Romualdas Adomavičius. – Esu įsitikinęs tradicinės laivybos išsaugojimo svarba kultūriniam Lietuvos vandenų krašto pažinimui, tautinio identiteto sujūrinimui ir pamario bei pajūrio regiono unikalumo išsaugojimui. Laivai yra gyvi, kol plaukia. Kasmet 12–15 medinių burinių laivų dalyvauja regatoje „Burpilis“, senųjų laivų festivalyje „Dangės flotilė“ Jūros šventės metu, „Nacionalinėje ekspedicijoje“ ir įvairiose pamario šventėse.
Lietuvos medinio burinio laivyno angaro idėjos iniciatoriai: alinė „Herkus Kantas“, Tradicinių ir istorinių laivų asociacija, rėmėjas „Stemma Group“.
Laivų iškėlimas ir laikymas angare bei kultūrinė edukacija finansuojama Lietuvos jūrų muziejaus (dalis lėšų iš Klaipėdos miesto savivaldybės programos „Burių miestas“) ir Tradicinių ir istorinių laivų asociacijos lėšomis.
