Daugybę kartų Klaipėdos vaikų ligoninės (Kristijono Donelaičio g. 7) kieme esančiame skverelyje vaikščioję ar pro jį ėję žmonės matė nedidelį kalnelį, kuris ir slėpė ypatingą karinį reliktą. Toks – tik trečias išlikęs visame mieste. Dar daugiau – su iškalta data ir dabar viešai draudžiamu demonstruoti ženklu.
„Labai įdomu ir netikėta. Šios savaitės pradžioje statybininkai atkasė įėjimą į po žeme glūdintį stebėjimo postą. Jį apžiūrėję nieko ypatingo neradome, tačiau pats objektas yra vertingas, nes gana retas mūsų mieste. Ant storo gelžbetoninio stogo atbrailos, ties įėjimu, išvydome ir iškaltus skaičius 1941 bei svastiką. Stebėjimo postą bus siūloma įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“, – „Vakarų ekspresui“ sakė uostamiesčio paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.
Ypatinga paskirtis
Nacistinei Vokietijai 1939 m. okupavus Klaipėdos kraštą visame uostamiestyje bei aplink jį buvo įrengti, pastatyti įvairios paskirties kariniai objektai: pabūklų platformos, bunkeriai, slėptuvės, radiolokaciniai bokštai ir kt.
„Miestas buvo paverstas tvirtove su bent trimis gynybinėmis linijomis. Pačioje Klaipėdoje ruoštasi antpuoliams, todėl išnaudota daugybė erdvių ir pastatų. Rūsiai paversti slėptuvėmis, jos įrengtos po gatvėmis, įvairiose vietose po žeme, po pastatais, gamyklomis, įrengtos snaiperių, šaulių, kulkosvaidininkų pozicijos.
Labai įdomi yra stebėjimo postų paskirtis. Iš išorės jie primena bunkerius su laiptuotomis kulkosvaidininkams skirtomis angomis trijose sienose. Tačiau panašu, jog tos angos – tik imitacinės arba galėjo būti panaudotos esant būtinybei, nes postai buvo skirti ne atsišaudymui“, – pasakojo L. Kavaliauskas.
Anot jo, prasidėjus miesto bombardavimui ar apšaudymui artilerija, žmonės puldavo slėptis į specialiai tam įrengtas ar pritaikytas slėptuves. Jų Klaipėdoje dabar žinoma apie 30. Tuo tarpu ypatingose vietose įrengtuose stebėjimo postuose budėdavo už civilinę saugą atsakingi žmonės.
Savotiški nedideli bunkeriukai visada įrengti šalia strateginių objektų. Jei į juos pataikytų sviedinys, bomba ir šie pradėtų liepsnoti, stebėjimo poste budintis žmogus privalėdavo nedelsdamas informuoti ugniagesius.
Be aptiktojo ir stebėtinai gerai išlikusio Vaikų ligoninės kieme, Klaipėdoje šiuo metu yra žinomi ir saugomi du išlikę stebėjimo postai: vienas – prie buvusios miesto skerdyklos, kitas – ant Jono kalnelio pylimo. Jie patenka į paveldosauginių objektų teritorijas.
„Pirmuoju atveju strateginiu objektu buvusi skerdykla. Iš posto ant Jono kalnelio matėsi buvęs tabako fabrikas. Dar vienas stebėjimo postas buvęs ant Mėmelburgo piliavietės bastiono: iš jo matėsi Pauliaus Lindenau laivų statykla.
Yra žinoma, jog postą įrengė ir dešiniajame Dangės krante buvusiai elektrinei, kur dabar stūkso AB “Klaipėdos energija„ kaminas, stebėti. Dabartinės Vaikų ligoninės pastatas suprojektuotas dar 1934 m. Ten buvo miesto ligoninė, todėl logiška, jog atskirą stebėjimo postą įrengė būtent šalia jos“, – pasakojo L. Kavaliauskas.
Vaikų skyrius minėtoje ligoninėje įrengtas tik 1947-1949 m., o dabar K. Donelaičio g. gydomi tik vaikai iš visos Vakarų Lietuvos.
Pirmadienį atkasant bunkeriuką jo įėjimo pusėje pasimatė ir plytų krūvos po žeme, kurios liudijo apie buvusią tvirtą tvorelę.
"Labai storas stogas skirtas atremti krentančių sviedinių sprogimą, o siena priešais du šoninius įėjimus – apsaugoti nuo skeveldrų, jei sprogtų sviedinys netoliese.
Jis vertingas dėl geros būklės ir galbūt karo metu iškaltų datos bei simbolio. Tai – ypač retas atvejis.
Šio skverelio stebėjimo postą reikėtų išvalyti ir bandyti integruoti į Antrojo pasaulinio karo reliktų turistinį maršrutą.
Žinome tik Kocho bunkeriuką ant Eketės piliakalnio su žyma „11.10.1944.“, – pasakojo L. Kavaliauskas.
Bando pritaikyti
Klaipėdoje likusios Antrojo pasaulinio karo slėptuvės pastaruoju metu sulaukia vis didesnio tiek municipalinės valdžios, tiek turizmo specialistų dėmesio. Pernai sutvarkius vadinamojo Jono kalnelio aplinką, po truputį išnaudojama po vakarine kurtina puikiai išlikusi vokiečių įrengta slėptuvė su ugniasienėmis. Šioje gerai užmaskuotoje erdvėje įrengtas apšvietimas, tualetas, rekonstruotos ir metalu kaustytos durys.
Klaipėdos miesto turizmo ir informacijos centras organizuoja ekskursijas po naktinį miestą „Naktinė Klaipėda: pasimatymas su miesto dvasiomis“. Viena iš lankomų vietų – vokiška slėptuvė Jono kalnelyje.
Organizatoriai po kurtina paleidžia pamėkliškų garsų įrašą, o viename iš bunkerio koridorių paslaptingai mėtosi žmogaus batas, turintis savo istoriją.
Šiemet pabaigti Ferdinando aikštės Vitės kvartale atnaujinimo darbai. Minėtoje aikštėje taip pat būta Antrojo pasaulinio karo slėptuvės. Nors joje apsilankyti nėra galimybės, išsaugota slėptuvės dalis yra po žeme, tačiau virš jos esančioje erdvėje įrengti žaidimo pažintiniai elementai, kuriais galima „pasikalbėti“ su slėptuve.
Istorijos entuziastai, tiesa, apgailestauja, jog vienintelė uostamiestyje „U“ formos požeminė slėptuvė Ferdinando aikštėje buvo statybininkų sugriauta paliekant tik vieną jos šoną.
Galima paminėti ir puikų pavyzdį, kaip Antrojo pasaulinio karo vokiečių slėptuvė buvo išnaudota Priestočio g. (šalia geležinkelio stoties).
Ten po pylimu išliko 1944 m. statyta vokiečių tunelinės konstrukcijos autentiška slėptuvė, kurios paskirtis buvo priglausti civilius miestiečius per bombardavimus ir artilerijos apšaudymus. Manoma, jog ši požeminė slėptuvė Klaipėdoje buvo pastatyta Reicho geležinkelių žinybos.
Pusės metro storio gelžbetonio sienos po žemių pylimu Klaipėdos gyventojams turėjo teikti daugiausiai vilties išgyventi. Augustė Rumbutytė sugalvojo, kaip šią vietą pritaikyti visuomenei, ir sukūrė žaidimą „Escape Bunker 1944“. Jo esmė – komandos iki 6 asmenų, apsiginklavusios logika ir ryžtu, turi įveikti sugalvotas užduotis ir ištrūkti iš bunkerio per 60 minučių.
